Briuselio korupcijos skandalas: paviešinti naujausi nutekinti dokumentai

PasaulisDaiva Čepėnienė
Suprasti akimirksniu
Parlamentas
Pagrindiniai Briuselio korupcijos bylos įtariamieji – Europos Parlamento atstovai. Yellow Cactus/Unsplash.com nuotrauka

 Pagrindiniai įtariamieji – Europos Parlamento atstovai

Policijai vykdant tyrimą dėl didžiausios per pastaruosius dešimtmečius ES korupcijos bylos buvo nutekintas didžiulis kiekis dokumentų. Jie atskleidžia visą spaudimo vykdymo Europos Parlamentui skandalo istoriją.

Iš Briuselio korupcijos skandalo bylų matyti, kad pagrindiniai įtariamieji – buvęs Europos Parlamento narys Pieras Antonio Panzeri ir jo padėjėjas Francesco Giorgi, ketverius metus kruopščiai fiksavo bandymus manipuliuoti Parlamentu, svarbiausia ES demokratine institucija ir platesniais politiniais debatais. Remiantis bylose pateiktais įtarimais, jų klientai Katare, Maroke ir Mauritanijoje išleido apie keturis milijonus eurų.

Šis skandalas kilo prieš metus, kai P. A. Panzeri, F. Giorgi ir kiti svarbūs asmenys buvo suimti policijos reidų metu, aptikus maišus su grynaisiais pinigais ir gausybe įrodymų, kad kyšiai buvo priimti mainais už užsienio kišimąsi į ES demokratijos centrą. Tarp dokumentuose užfiksuotų veiksmų yra tokių, kurie tampa pagrįstais įrodymais sukėlus didelio masto poveikį Europos Sąjungos veikimui. Vienas iš pavyzdžių – tai sąmokslas panaikinti šešias Parlamento rezoliucijas, kuriose smerkiama žmogaus teisių padėtis Katare, ir darbas, susijęs su Dohos ir ES susitarimu dėl bevizio režimo.

Tarp aptiktų failų buvo ir išsami skaičiuoklė, kuri rasta F. Giorgo bute Briuselyje jo nešiojamame kompiuteryje. Skaičiuoklėje buvo išvardinta keli šimtai poveikio darymo veiksmų, kurie galėjo būti vykdomi 2018-2022 metais, už kuriuos įtariamieji gavo solidžius mokėjimus.

Manoma, kad buvo bandoma pasinaudoti neišmanymu apie ES demokratiją

Korupcija
Atliekant tyrimą buvo suimti keturi esami ir buvę Europos Parlamento nariai. Fikry Anshor/Unsplash.com nuotrauka

Atliekant tyrimą buvo suimti keturi esami ir buvę Europos Parlamento nariai. Jiems buvo pateikti preliminarūs kaltinimai dėl korupcijos, pinigų plovimo ir dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje. Tarp įtariamųjų yra P. A. Panzeri, F. Giorgi ir jo partnerė bei Briuselio visuomenininkė Eva Kail, kuri, kilus skandalui, buvo nušalinta nuo parlamento pirmininko pavaduotojos pareigų. Tuo tarpu tyrėjai įtaria, kad P. A. Panzeri ir jo tinklas manipuliavo parlamentu Kataro ir kitų valstybių vardu.
Nutekinti dokumentai taip pat leidžia manyti, kad buvo bandoma pasinaudoti užsienio pareigūnų neišmanymu apie ES demokratiją.

Dokumentuose taip pat keliami klausimai, kaip manipuliavimo schemos galėjo taip ilgai likti nepastebėtos.

F. Giorgi ir P. A. Panzeri, gavo didelius pinigus už tai, kad propaguotų Dohos interesus ir užtikrintų vizų režimo su ES liberalizavimą. Šiam sandoriui 2022 m. gruodžio mėnesį žalią šviesą uždegė parlamento Piliečių laisvių komitetas, likus kelioms dienoms iki F. Giorgi ir P. A. Panzeri suėmimo. Tačiau galutinis balsavimas dėl susitarimo kilus skandalui buvo atidėtas.

Abejoja, jog išgyvendinti milžinišką korupciją pavyks

Kai reikėjo ginti Maroką, P. A. Panzeri ir F. Giorgi išdidžiai priėmė parlamento rezoliuciją prieš Alžyrą, kuri, jų manymu, buvo palanki Marokui. Rezoliucijoje Marokas smerkiamas už tai, kad kilus ginčui su Madrido vyriausybe sušvelnino sienų kontrolę ir leido tūkstančiams migrantų, įskaitant nelydimus vaikus, kirsti Ispanijos sieną.

Ne išimtis ir Mauritanija, dokumentai rodo, kad šalis samdė Briuselio politikus, kad pagerintų savo įvaizdį visuomenėje. Tačiau įtariamųjų korupcija grupė siekė užkirsti kelią tam, kad prieš vergovę kovojančiam aktyvistui, kuris turėjo priešų Mauritanijos vyriausybėje, būtų skirta prestižinė ES Sacharovo žmogaus teisių premija. Tikimasi, kad Briuselio korupcijos skandalo bylose atskleisti faktai vėl paskatins Europos Parlamento diskusijas apie tai, ar priimti teisės aktai pakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuoja nuostatas, kad panašios operacijos nepasikartotų. Nors Parlamentas, reaguodamas į skandalą, nustatė griežtesnes procedūras, tačiau dauguma Briuselyje nėra įsitikinę, kad jos iš tikrųjų padės išgyvendinti milžinišką korupciją[1].