Dėl Petro Gražulio valdantieji nusprendė sušaukti atskirą posėdį
Seimo valdantčioji dauguma, kurią sudaro konservatoriai, kyšininkavimo byloje nuteista liberalų sąjūdžio partija ir kontraversiškai vertinama laisvės partija, dėl aktyvaus opozicijos seimūno Petro Gražulio mandato apsispręs gruodžio 18 d. – šiam klausimui nutarė net šaukti neeilinį posėdį.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen (korupcijos byloje nuteistos liberalų sąjūdžio partijos vadovės) teiktą nutarimo projektą palaikė 76 Seimo nariai, prieš pasisakė 12 parlamentarų, o 6 – susilaikė.
„Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data nustatyta dienos – t. y., nuo šiandienos posėdžio. Nutarimo projekte siūloma svarstyti, ar panaikinti Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą, 2023 m. gruodžio 18 d. 14 val.“ – siūlymą pagarsino V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal Seimo statutą, asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą parlamento posėdžio datą ir laiką. Visgi, nors ir buvo supažindintas, P. Gražulis nesutiko pasirašyti po tokiu raštu.
Konstitucinis teismas išvadą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo grindė prielaidomis arba konstitucinėmis dvasiomis
Kaip pranešta anksčiau, antradienį Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.
Tačiau visas skandalo grožis yra tame, kad nei vaizdo kamerų įrašai, ne ir liudininkų parodymai ir net pats L. Jonauskas nepatvirtino tokio fakto, kad P. Gražulis iš ties balsavo už kitą Seimo narį. Tame tarpe ir speciali ekspertų grupė neįrodė, kad parlamentaras tikrai balsavo už L. Jonauską. Visos kaltinimų formuluotės prasideda nuo žodžių „galimai“, „galėjo balsuoti“, „atliko nenustatytus veiksmus“ ir t.t.
Tad Konstituciniam Teismui konstatuoti tokį faktą, kad Gražulis tikrai balsavo už kitą Seimo narį galimai reikėjo išsikviesti liūdnai pagarsėjusias konstitucines dvasias, kurias dar 2004 metais pradėjo kviesti Prezidento Rolando Pakso apkaltos herojai.
Apkaltos nepalaiko net L. Jonauskas už kurį tariamai balsavo P. Gražulis
Dar įdomiau, kad tokios apkaltos nepalaiko net pats socialdemokratas L. Jonauskas už kurį tariamai balsavo P. Gražulis. „Tuo metu sakiau, kad reikia atleisti – padaryta klaida, akivaizdu. Prieš šventes reikėjo to atlaidumo. Nuomonės nepakeičiau. Manau, kad daro daug tų klaidų, bet iš kiekvienos jis pasimoko. Manyčiau, kad greičiausiai tai yra perteklinė priemonė“, – žurnalistams parlamente sakė socialdemokratas. „Skriaudos asmeniškai nejaučiu. Skriaudą, greičiausiai, jaučia valstybė, jeigu tokia buvo padaryta“, – aiškino jis.
Konstitucijos ekspertai tokiai KT išvadai negailestingi
77.lt situaciją komentuodamas šalyje žymus teisės profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Saulius Arlauskas sutiko su tuo, kad joks Seimo narys negali savintis kito seimūno mandato ar balsuoti už jį.
„Jeigu toks dalykas įrodomas, jis tikrai gali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas ar pasisavinimas. Bet, akcentuoju, veiksmas turi būti įrodytas. Teismai privalo remtis ne prielaidomis, o faktiniais įrodymais. Tariamoji nuosaka, ypač tokiose bylose, netinka. Jeigu KT viešai pasirėmė prielaidomis, tai yra labai blogai, nes tokios intitucijos argumentai privalo turėti net didesnę įrodomąją vertę negu pateikiami bendrosios praktikos teismų“, – pabrėžė teisininkas.
Teisės profesorius Saulius Arlauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dabar, pasak jo, galima teigti, kad KT net nesugebėjo įrodyti nusižengimo padarymo fakto.
„Kvalifikuoti priesaikos sulaužymą galima tik įrodžius tokios veiklos ar veikimo faktą, o ne apeliuojant į rezultatą. KT to įrodyti nesugebėjo, todėl išvadas padarė remdamasis hipoteze, kas, kaip minėjau, nėra teisinga. Dabar sukuriamas precedentas kitose politinėse bylose teismams elgtis analogiškai, – perspėjo S. Arlauskas. – Tokiems procesams kelias buvo uždarytas prezidento Rolando Pakso byloje, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisakė, kad priimant sprendimus prielaidomis vadovautis negalima. Dabar tas kelias vėl tampa atviras, nebent KT viešai pakomentuos ir paaiškins tokio savo sprendimo priežastis.“
