Rinkimai. Argentiniečių liberalai turėjo progą savaitei prasidėjus iššauti pergalės saliutus, mat šalį nuo šiol valdys būtent liberalų dedikuotas prezidentas H. Milei. Naujasis Argentinos vadovas šaliai žada radikalius pokyčius, iš kurių bene svarbiausias – valstybės kišimosi į visas gyvenimo sferas mažinimas. Tačiau naujoji kadencija, visgi, buvo pradėta nuo kontakto su V. Zelenskiu, draugiškai pasiūlant pagalbos ranką.
Tuo tarpu legalia „žole“ ir moterimis už pinigus garsėjantys Nyderlandai, matyt, jau atsikando „visko galima“ duonos. Šįkart rinkimuose pergalę iškovojo kraštutinių dešiniųjų G. Wilderso partija, žadanti Europos sudrebinimą surengiant referendumą dėl išstojimo iš ES.
Reformos bręsta jau ir JAV, kur vis daugiau amerikiečių reiškia savo nepasitenkinimą dabartiniu prezidentu J. Bidenu, o į sekantį prezidento postą jau viešai priskiriamas D. Trumpas, itin nemėgstamas provakarietiškų vertybių fanatikų. Suvokdami anti-Biden’iškas nuotaikas Valstijose, kiti kandidatai į sekančio JAV vadovo postą, naudojasi proga netylėti. Štai vienas iš respublikonų partijos kandidatų 2024-ųjų rinkimuose D. Ramaswamy rėžė, kad J. Bidenas net nėra prezidentas. Jis – tik marionetė.
O štai Lietuvoje jau kitąmet įvyksiant parlamento ir prezidento rinkimams, pamažu persibraižo politinis žemėlapis – po truputį pradėjo byrėti su didelėmis ambicijomis prie valdančiosios koalicijos prisijungusi Laisvės partija. O štai iš jos jau spėjo pabėgti S. Lengvinienė, nebeaišku, kokią poziciją palaikanti dėl Civilinės sąjungos įstatymo (kurį anksčiau karštai su bendrapartiečiais stūmė). O pabėgo ne bet kur – į opoziciją. Taigi, Laisvės partijai, akivaizdu, reikėtų gerokai pasitempti.
Opozicijai priklausanti Mišri parlamentarų grupė prieš kitų metų biudžeto svarstymą valdantiesiems pasiūlė paliaubas – garantuotą palaikymą mainais už stiprybę atmesti Civilinės sąjungos įstatymą ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą.
Trečiadienį Teisingumo ministerijai taip pat buvo jau pristatyti R. Žemaitaičio įkurtos naujos politinės partijos „Nemuno aušra“ steigimo dokumentai.
Užuosdamas galimą sėkmę, į pirmą pasitaikiusį traukinį (kurio daugiau galėjo ir nebepasitaikyti) šoko „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Reaguodamas į niūrokas tautiečių nuotaikas šių dienų kontekste, kai kalbama apie liūdną Lietuvos karinį pasirengimą, politikas mostelėjo iš peties – sumanė inicijuoti Labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjungą“ sukūrimą, prie kurio galės prisidėti ir kiekvienas iš mūsų – tam, kad Lietuva būtų aprūpinta taip reikalingais dronais ir galėtų bent kiek labiau būti pasirengusi nepaprastosioms padėtims.
Izraelio ir Palestinos konfliktas. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras pasidalino informacija, kad humanitarinė pagalba jau dvi savaites pasiekia tik žmones, esančius pietinėje Gazos Ruožo dalyje. Tuo tarpu, įkalinti Gazos mieste ir šiaurėje, susiduria su rimtomis išgyvenimo problemomis. Tokių žmonių šiuo metu skaičiuojama bent 800 tūkst.
Laimei, jau antradienį prasitarta apie galimai artėjančias paliaubas tarp Izraelio ir Gazos Ruožo. „Hamas“ lyderis I. Haniyeh patvirtino, kad šalys artėja prie susitarimo.
Ilgai netrukus jau trečiadienį buvo priimtos šiokios tokios paliaubos – sutarta, kad palestiniečių kovotojai paleis 50 Izraelio įkaitų, o mainais už tai gaus keturių dienų „pauzę“ (kuri gali būti prailginta kaskart paleidžiant dar bent po dešimt įkaitų).
Nepaisant įvykusių šiokių tokių paliaubų, Popiežius Pranciškus visus šiuos prasidėjusio karo veiksmus nedetalizuodamas įvardino jau ne kaip karinius veiksmus, bet terorizmą.
Neramumai oro uostuose. Pasibaigus klaidingų pranešimų apie sprogmenis, paliktus šalies darželiuose ir mokyklose, pereita prie naujos grasinimų formos – dabar chaosą mėginama kelti Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Reaguojant į anoniminius pranešimus, pirmadienio rytą buvo evakuoti abiejuose oro uostuose esantys keleiviai bei darbuotojai, tačiau įsitikinus, kad pranešimai – nepavojingi, veikla pratęsta.
Socialinė parama. Jau nuo kitų metų skurstantys ES gyventojai (o tuo tarpu ir Lietuvos), kuriems parama iki šiol buvo suteikiama maisto daviniais, gaus socialines korteles ir patys spręs, kur išleisti jiems skirtus pinigus. Atsakingi politikai tikina, kad tokiu būdu nepasiturintiems bus „atrišamos rankos“ leisti pinigus ten, kur jiems atrodo protingiausia.
Visą tai galima susieti ir su Seimo pritarimu Maisto įstatymo pataisoms, kuriomis žmonės parduotuvėje galėtų įsigyti ir maisto produktus, kurių galiojimas…pasibaigęs. Paprasčiau tariant, jei šios pataisos įsigalios, prekybininkai besibaigiančio galiojimo prekių „nebenurašys“ skurstantiesiems, o jas paprasčiausiai parduos mums. Nenuostabu, kad mėginant „iškišti“ tokį projektą mėginama prisidengti žaliąja ekonomika, bet iš tiesų tai ne kas kitas, kaip verslo gelbėjimas nuo nuostolių.
Domeikavos drama. Pirmadienį reaguodama į tarp Domeikavos gyventojų kilusią sumaištį dėl ketinamų įsteigti Pusiaukelės namų ir įrengti Probacijos tarnybą, pasisakė ir teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Tiesa, vietos bendruomenė paguodžiančių žodžių neišgirdo, tik atsiprašymą už neteisingą komunikaciją, neva gyventojams nebuvo tinkamai iš karto iškomunikuota, kas tie Pusiaukelės namai yra. Visgi, nepalaikymą šiai valdančiųjų idėjai išreiškė ir Prezidentūra.
Pedagogų streikas. Po mėnesio pertraukos, Lietuvos pedagogai vėl plūsta į gatves prašyti valdančiųjų malonės gauti bent jau orų atlyginimą. Nuo trečiadienio vykstančiame mitinge planuoja dalyvauti daugiau nei 3 tūkst. mokytojų ir 200 ugdymo įstaigų. Nebuvo aplenktas ir Seimas – įniršusių mokytojų taikiniu jis tapo jau pačią pirmą mitingo dieną.
„MG Baltic“ eros pabaiga. Bene svarbiausias ir eilę metų lauktas įvykis Lietuvoje, kuriuo galimai jau užbaigta stambaus kyšininkavimo „MG Baltic“ byla. Trečiadienį Apeliacinis teismas paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą, priimtą pernai metų balandį, kuriuo buvo išteisinti visi „MG Baltic“ byloje atsidūrę politikai. Šių nerūpestingos dienos laisvėje veikiausiai jau eina į pabaigą – dabartiniu teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais, o kai kurie iš jų net gaus pasėdėti belangėje.
Skelbiama, kad R. Kurlianskis gavo 6 metus belangės, 18,8 tūkst. eurų baudą bei penkiems metams atimtą teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiajame sektoriuose. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat atimta teisė 5 metams būti paskirtam ar išrinktam į visas valstybines ar nevalstybines renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Kalėjimo gretas 4 metams ir 6 mėnesiams praplės ir „darbietis“ V. Gapšys, kuris taip pat 5 metus negalės užimti jokių pareigų, o iš jo kišenės bus išieškota 8 tūkst. eurų suma.
Piniginės baudos ir teisės užimti pareigas atėmimas skirtos Š. Gustainiui bei G. Steponavičiui.
Juodas šešėlis krito ne tik ant politikų, bet ir ant juridinių asmenų, po kurių atlapais šie slėpėsi. „MG Grupė“ gaus susimokėti 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdis – 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 300 tūkst. eurų.
Netrukus po tokio netikėto posūkio byloje, internete pasipylė svarstymai, kad jeigu išties šis teismo sprendimas bus įgyvendintas, galima teigti, jog Lietuva artėja prie pokyčių. Kiti internautai svarstė, kad visgi, vargu, ar nuteisti politikai galiausiai atsisės už grotų. Ir ne veltui, mat nuteistas V. Gapšys ne tik savo kaltės nepripažįsta, bet ir neketina atsisakyti savo Seimo nario mandato, todėl pranešė skųsiąs šį teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui.
Jau penktadienį buvo pranešta apie R. Kurlianskį ir E. Masiulį, nusprendusius iš paskutiniųjų kabintis į laisvę ir prašyti LAT stabdyti jiems skirtos bausmės vykdymą, iki kol LAT priims galutinį verdiktą byloje.
Po kritusio juodo šešėlio ant viso Liberalų sąjūdžio, savo sprendimo dėl dalyvavimo Prezidento rinkimuose, patikino nekeisianti ir partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Tiesa, kol kas galutinis sprendimas neskelbiamas, bet patys liberalai neslepia, kad dabartinė Seimo pirmininkė – realiausias variantas.
Parama Ukrainai. Gelbėdama blėstančią V. Zelenskio žvaigždę, Lietuva šeštadienį nusprendė skirti net 2 milijonus eurų (tiek pat skyrė ir pernai metais) Ukrainos vadovo iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“, kuria siekiama saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų[1].
