Argentinos prezidentu tapo liberalas žadantis per 35 metus valstybę paversti didžia

Naujas Argentinos prezidentas Havjeras Milei žada radikalas reformas ir mažinti valstybės įtaką

Sakydamas savo pirmąją kalbą, naujasis Argentinos prezidentas Havjeras Milei (Javier Milei) pabrėžė, kad šaliai būtinos radikalios reformos. Taip pat jis patikino, kad mažins aktyvų valstybės kišimąsi į visas gyvenimo sferas.^[1]

Pasak naujojo šalies lyderio, situacija respublikoje dramatiška, todėl pusinėms ar nuosaikioms permainoms tiesiog nebėra laiko. Jis pabrėžė, kad šalies laukia liberali ateitis.

„Mūsų įsipareigojimas – demokratija, laisva prekyba, taika. Mes bendradarbiausime su visomis laisvojo pasaulio šalimis, kad sukurtume šviesesnę ateitį ir geresnį rytojų“, - pabrėžė H. Milei.

Įspūdingi Havjero Milei planai artimiausiems keturiems dešimtmečiams

Geriausiai H. Milei žinomas tuo, kad pažadėjo Argentiną paversti didžia valstybę. Tiesa, ne per savo kandeciją, o per artimiausius 35-erius metus.

„Noriu Vyriausybės, kuri vykdo savo įsipareigojimus, gerbia privačią nuosavybę ir skatina laisvą prekybą“, - pabrėžė politikas. Jis paragino dabartinę šalies valdžią iki jos kadencijos pabaigos likti atsakingai savo piliečių atžvilgiu.

Per sekmadienį vykusius rinkimus H. Milei gavo daugiau negu 55 proc. balsų ir aplenkė varžovą ekonomikos ministrą Serdžio Masą (Sergio Massa), už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų.

H. Milei vadovauja Libertarianų partijai, priklausančiai valdančiajam dešiniajam „Laisvė ateina“ aljansui. Jis pasisako už minimalų valstybės kišimąsi į žmonių gyvenimą, planuoja panaikinti Centrinį banką ir siūlo nacionalinę valiutą pakeisti JAV doleriu. Taip pat, spręsdamas ekonomines problemas, politikas nori ženkliai sumažinti biudžetines išlaidas. Taip pat išrinktasis prezidentas patikino, kad, dėl politinių nesutarimų, nesiruošia bendradarbiauti su Rusija, Kinija bei Brazilija, tačiau jis netrukus reikalų su jomis turėti nusprendusiam privačiam verslui.^[2]

Argentinoje siaučia didžiulė krizė

„Šiandien prasideda Argentinos atkūrimas, Argentinos nuosmukio pabaiga“, - savo pergalės kalboje sakė H. Milei ir pažadėjo - Nuosmukio modelis baigėsi. Kelio atgal nėra.“

„Elta“ primena, kad trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika daugelį dešimtmečių patiria krizes, vyriausybės spausdina pinigus išlaidoms finansuoti, didina infliaciją ir skolinasi tik tam, kad negrąžintų skolų. Prieiga prie JAV dolerių griežtai kontroliuojama, todėl klesti juodoji žaliavų rinka, analitikai perspėja, kad subrendo staigi peso devalvacija.

Argentina, oficialiai Argentinos Respublika (isp. República Argentina) – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Vakaruose Argentina ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija, šiaurės rytuose – su Paragvajumi ir Brazilija, rytuose – su Urugvajumi.

Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.

Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Buenos Airės.

Bendroji Argentinos ūkio apžvalga

1960–1995 Argentinos ūkis buvo plėtojamas netolygiai. 1999 Argentina užėmė trečiąją vietą Lotynų Amerikoje (po Brazilijos ir Meksikos) pagal BVP vertę (pasaulyje – 14 vietą), pirmąją vietą Pietų Amerikoje pagal BVP dalį vienam gyventojui. 1999 BVP sudarė 298 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 8200 JAV dolerių.

2021, Pasaulio banko duomenimis, Argentinos BVP sudarė 491,493 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1082,341 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 729 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 23 627 JAV doleriai). Infliacija 113 proc (2023 07).

Apdirbamajai pramonei tenka 92 proc pramonės produkcijos vertės, gavybos (kasybos) pramonei – 8 proc. Paskutiniaisiais dešimtmečiais sumažėjo tradicinių pramonės šakų (maisto, tekstilės, odos ir avalynės), išaugo metalurgijos, naftos chemijos, transporto priemonių, elektrotechnikos pramonės svarba.

Naftos išteklių yra apie 370 mln. tonų, gamtinių dujų – 650 mlrd. kubinių metrų. Didžiausi naftos telkiniai yra Patagonijoje – Comodoro Rivadavijoje (Chubuto provincija) ir Neuquéno apylinkėse. Kiti svarbūs telkiniai yra Mendozos, Saltos, Jujuy, Santa Cruzo provincijose, Ugnies Žemėje. Didžiausi gamtinių dujų telkiniai yra Neuquéno, Comodoro Rivadavijos, Mendozos apylinkėse ir Ugnies Žemėje. 1998 gauta 44,9 mln. tonų naftos, 29,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Argentina užima trečiąją vietą pasaulyje (po Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal boratų gavybą. Kasama geležies, mangano, ličio, berilio, stroncio rūdos, sidabras, auksas, gipsas, kaolinas, valgomoji druska, talkas, perlitas, diatomitas, bentonitas, kvarcinis smėlis, molis, gaunama granitas, marmuras. Hidroelektrinės pagamina apie 40 proc elektros energijos, šiluminės elektrinės – 50 proc, atominės elektrinės – 10 proc (1998). Didžiausios veikiančios hidroelektrinės (galia, mln. kilovatų): Yacireta (2,7; eksploatuojama kartu su Paragvajumi), Salto Grande (1,9), El Chocónas (1,6). Argentina pirmoji Lotynų Amerikoje pradėjo plėtoti branduolinę energetiką. Veikia 3 atominės elektrinės: Atucha I ir Atucha II (netoli Buenos Airių), Embalce (netoli Córdobos).

Svarbiausia apdirbamosios pramonės šaka – maisto (daugiausia mėsos) pramonė. Kasmet pagaminama 3–4 mln. tonų mėsos, iš jos apie 70 proc jautienos, 20 proc – paukštienos, be to, pagaminama kiaulienos, avienos, arklienos. Didžiausi mėsos kombinatai yra Buenos Airėse, La Platoje, Rosario, Santa Fé. Argentina užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal jautienos gamybą ir eksportą (daugiausia eksportuojama šaldyta mėsa).