ES nebedalins pašalpų maistu, tačiau nepasiturintiems žada pinigus

Nepasiturintys asmenys nuo gruodžio 1 dienos gali teikti prašymus gauti socialinę kortelę

Iki šiol nepasiturintys asmenys gaudavo maistu bei higienos priemonėmis dalinamą paramą. Tačiau Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama baigiasi jau šių metų gruodžio mėnesį. O nuo 2024 metų pereinama prie naujo modelio: vietoj maisto dalinimo nepasiturintiems, jiems bus suteikiamos socialinės kortelės, į kurias kelis sykius per metus bus pervedami pinigai. Taip nepasiturintys asmenys patys spręs kur ir kokius produktus ar prekes įsigyti.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais maisto produktų bei higienos prekių krepšelius dar spės pasiimti apie 211 tūkst. labiausiai skurstančių Lietuvos gyventojų. Tačiau atėjus kitiems metams, tokie krepšeliai nebebus dalinami, nes vietoj jų gyventojams priklausys socialinės kortelės.

Teisę gauti paramą maistu turintys asmenys jau nuo gruodžio 1 dienos galės teikti prašymus, kad gautų naująją socialinę kortelę. Tiesa, šiuos prašymus bus galima teikti bet kuriuo metu, iki pat kitų metų spalio pabaigos. Tad nesuspėję to padaryti iki metų galo, socialinės kortelės galės paprašyti ir vėliau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, jog nepasiturintiems gyventojams tai bus daug patogesnis paramos būdas, kadangi kortele galės pasinaudoti jiems tinkamiausiu metu, o ir pirks tai, ką norės^[1]:

„Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse, ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, naujoji tvarką esą sumažins prie maisto krepšelių dalijimo prisidėjusių partnerių administracinę ir finansinę naštą. Teigiama, jog „Maisto bankui“, Raudonojo Kryžiaus draugijai, savivaldybių administracijoms ir seniūnijoms nebereikės rūpintis produktų transportavimu, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Taip pat pabrėžiama nauda aplinkos taršos mažinimo klausimu, mat iki šiol ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo pakuojami į plastikinius maišelius, kad būtų iš anksto paruošti išsinešimui.

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas kasmet skirs iki 17 mln. eurų

Paaiškėjus šiai naujovei, prekybininkai ėmė aktyviai jungtis prie iniciatyvos. Šiuo metu jau beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, kurie veikia tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, yra išreiškę norą bendradarbiauti.

Iki gruodžio 1 dienos Europos socialinio fondo agentūra (EFSA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis su tais prekybininkais, kurie atitiks bendradarbiavimo reikalavimus. Tiesa, nauji tiekėjai galės prisijungti ir po šios datos, bet kuriuo metu pareiškę norą dalyvauti iniciatyvoje.

Nors tikslių paramos sumų dar nėra žinoma, tačiau skelbiama, jog į socialines korteles kasmet turėtų būti pervedama 17 mln. eurų. Pinigai bus gaunami iš to paties Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, kuris iki šiol rūpinosi maisto produktų bei higienos prekių krepšelių finansavimu skurdžiausiai gyvenantiems asmenimis. Numatytas finansinis periodas – 2024-2027 metai, tačiau tikslių skaičiavimų dar nėra.

Primename, jog parama ilgo galiojimo maisto produktais prasidėjo dar 2014 metais. Iki pat 2023 metų pabaigos kas antrą mėnesį paramos sulaukdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tas pats paramos fondas taipogi gelbėjo ir kitų šalių skurdžiausiai gyvenančius asmenis, tad socialinės kortelės taps naujove ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Už socialines korteles nebus galima įsigyti alkoholio ar išsigryninti jose esančių lėšų

Naujoji tvarka turėtų patikti daugeliui gyventojų, mat vietoj jau paruoštų krepšelių jie galės patys įsigyti to, ko jiems reikia. Kortele bus galima atsiskaityti ne tik už maisto produktus, bet ir už kitas būtinojo vartojimo prekes: kūdikių prekes, drabužius, avalynę, asmens higienos prekes, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes ir kita.

Tiesa, vietoj kas du mėnesius gautos paramos maistu nepasiturintys asmenys piniginę paramą gaus tik keturis kartus per metus. Manoma, jog pinigai į socialines korteles bus pervedami kovo 15, birželio 15, rugsėjo 15 ir gruodžio 15 dienomis. O naudotis nustatytais limitais bus galima bet kada iki pat ateinančių kalendorinių metų kovo 15 dienos.

Žinoma, yra numatyti keli svarbūs ribojimai:

• su socialinėmis kortelėmis bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką ir loterijos bilietus,
• su socialinėmis kortelėmis nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas,
• kortelėje esančių lėšų nebus įmanoma išgryninti.

Be to, vis dar nėra aišku kokio dydžio paramą gaus kortelių turėtojai. Pasak SADM, lėšų dydis socialinėse kortelėse priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos sausio pradžioje, tačiau kuo daugiau norinčiųjų atsiras, tuo gaunama suma veikiausiai bus mažesnė.

Socialinės kortelės prašymas gali būti pateikiamas seniūnijoje arba elektroniniu būdu

Socialinė kortelę gali gauti visi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Kai kuriais atvejais suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė nei įprasta, tačiau tokias išimtis nustatys savivaldybių administracijos.

Artimiausiu metu socialinės kortelės prašymo formą bus galima užpildyti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt. Tačiau kol toks funkcionalumas dar nėra įvestas, visi teisę kortelę gauti turintys asmenys prašymo formą gali užpildyti vietos savivaldybės administracijoje arba vietos seniūnijoje.

Svarbu atminti, jog nepaisant to, kad socialine kortele bus galima atsiskaityti už įvairias prekes ir bet kokiu patogiu metu, visgi teks apsispręsti dėl vieno konkretaus prekybos tinklo ar parduotuvės. Sprendimą reikės priimti jau pildant prašymą ir šis pasirinkimas galios vieneriems kalendoriniams metams. Be to, visa šeima galės turėti tik vieną socialinę kortelę, tačiau šeimoje turint daugiau nepilnamečių, studijuojančių ar besimokančių kituose miestuose, jiems bus galima gauti atskirą kortelę.

Neaišku, ar po pusmečio parama nenutrūks ir koks bus maisto bankų likimas

Iki šiol nepasiturintiems asmenims skirtas maistas buvo perkamas viešo konkurso būdu. Taip buvo galima efektyviai įsigyti būtiniausius produktus žymiai mažesnėmis kainomis nei parduotuvėse. Tad kai kurie specialistai kritikuoja naująją tvarką, abejodami, ar ji išties yra geresnė už senąją. Juk dalinant socialines korteles nepasiturintys asmenys viską pirks tiesiai iš parduotuvių, kur kainos yra kur kas didesnės. O tai reiškia, kad palyginus kainas, už tą pačią pinigų sumą bus galima įsigyti kur kas mažiau prekių nei jų galėtų pasiūlyti maisto bankai.

Be to, lieka neaišku, kiek laiko galios naujosios kortelės. Kol kas yra numatyta, jog socialinės kortelės galios šešiems mėnesiams, tačiau nėra žinoma, ar po šio laikotarpio visi iki šiol paramą gavę asmenys ir toliau gaus jiems gyvybiškai reikalingą maistą^[2].

Ekspertai nesupranta ir to, ar prisidengiant neva ekologiškesniu būdu padėti vargingiausiems gyventojams nebus prieita prie atvirkštinio efekto – maisto švaistymo. Iki šiol žemės ūkio perteklius keliaudavo maisto bankams, tačiau šiuo metu neaišku, ar maisto bankai ir toliau gaus nebesunaudojamus produktus, kurie vis dar tinkami vartoti.

Iš tiesų net nėra aišku, kas laukia pačių maisto bankų. Netekę bene pagrindinės ir svarbiausios savo paskirties, t. y., maisto dalinimo nepasiturintiems, jie tarsi lieka betikslėmis organizacijomis. Nors tiek maisto perteklius parduotuvėse ar ūkiuose, tiek nepasiturinčius norintys paremti pavieniai asmenys, niekur neišnyks. Tačiau nepaisant to, vietoj maisto dalybų nuspręsta pereiti prie brangesnio ir mažiau efektyvaus būdo pagelbėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.