Valdžioje jau tvirtinasi D. Trumpas – kartu keičiasi ir visos žaidimo taisyklės
Pergalingai užsitikrinęs bilietą į Baltuosius rūmus, respublikonas Donaldas Trumpas jau ruošiasi oficialiai perimti valdžią. Sausio 20 d. numatyta jo inauguracija, kuriai reikšmingą finansinę paramą skyrė tokie technologijų gigantai kaip „Meta“, „Amazon“, „Apple“ ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Tai atspindi stiprėjantį verslo lyderių bendradarbiavimą su naująja administracija, kuri žada skatinti dirbtinio intelekto plėtrą, žodžio laisvę ir JAV technologinį pranašumą.
Tuo pačiu metu technologijų sektoriaus milžinės, įskaitant „Meta“, su pasikeitusia valdžia netikėtai sumanė ir keisti savo politiką. M. Zuckerbergas paskelbė apie žodžio laisvę skatinančias moderavimo sistemos reformas, atsisakydamas anksčiau galiojusių griežtų turinio tikrinimo taisyklių. Respublikonai ir pats D. Trumpas palaiko šiuos pokyčius, siekdami sumažinti cenzūrą socialiniuose tinkluose. Tikimasi, kad šie sprendimai atvers naujas galimybes diskusijoms ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Šią savaitę taip pat kilo tarptautinis susirūpinimas dėl D. Trumpo pareiškimų apie galimą Panamos kanalo ir Grenlandijos kontrolės perėmimą bei netikėtus siūlymus Kanadą prijungti prie Jungtinių Valstijų. Jis kritikavo istorinį sprendimą perduoti Panamos kanalą Panamai, vadindamas tai buvusio prezidento Jimmy Carterio klaida, ir teigė, kad kanalą kontroliuoti turi tik JAV. Trumpo susirūpinimą sukėlė ir Kinijos bei Rusijos laivų buvimas šalia šių strateginių vietų.
Grenlandiją Trumpas vadina gyvybiškai svarbia dėl jos retųjų išteklių ir karinės bazės, o jo sūnaus vizitas į salą sukėlė spėliones apie galimą teritorinės kontrolės siekį. Grenlandijos ministras pirmininkas M. Egede’as atmetė šias pretenzijas ir pabrėžė salos nepriklausomybės siekius, tačiau salos ekonominė priklausomybė nuo Danijos subsidijų daro situaciją sudėtinge.
Kalbėdamas apie Kanadą, Trumpas taip pat užsiminė apie galimą aneksiją, tačiau Kanados premjeras J. Trudeau šią idėją griežtai atmetė. O tuo tarpu Kanados Žaliųjų partijos lyderė Elizabeth May atkirto, kad tokiu atveju gal Kanadai vertėtų prisijungti Kaliforniją, Vašingtoną ir Oregoną.
Armėnija artėja prie ES, o Indonezija jungiasi prie BRICS
Savo ruožtu ne pačiame ramiausiame geopolitiniame kontekste Armėnija sumanė siekti integracijos į ES – vyriausybė patvirtino stojimo įstatymo projektą, stiprėja santykiai vizų liberalizavimo, demokratijos ir ekonominės paramos srityse. Tačiau Rusija skeptiškai vertina šį žingsnį, teigdama, kad narystė ES ir Eurazijos ekonominėje sąjungoje yra nesuderinama.
Tuo tarpu Indonezija tapo BRICS nare, prisijungusi prie Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir kitų besivystančių šalių, siekiančių atsvaros Vakarų dominavimui globalioje ekonomikoje. Šie atvejai parodo skirtingas šalių strategijas – Armėnija renkasi Vakarus, Indonezija stiprina bendradarbiavimą pietų šalių grupėje, o ši jėga stiprėja.
Europoje tvyro įtampa dėl pabėgėlių integracijos, dujų tranzito ir politinių skandalų
Slovakijos premjeras R. Fico paskelbė, kad šalis svarsto atsakomąsias priemones prieš Ukrainą dėl jos sprendimo uždaryti dujotiekį, kuris tiekė rusiškas dujas į Vidurio Europą. R. Fico pagrasino, kad, jei Ukraina nesugrąžins dujų tranzito, Slovakija gali nutraukti paramą Ukrainos pabėgėliams ir net sustabdyti elektros tiekimą. Konfliktas kilo po to, kai Ukraina atsisakė pratęsti dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“, ir tai sukėlė įtampą su Slovakija, kuri priklauso nuo šių dujų tiekimo.
Tuo tarpu Vokietijos vicekancleris R. Habeckas paskelbė, kad pabėgėliai iš Sirijos, siekiantys ilgalaikio įsikūrimo šalyje, turi įsidarbinti, kad galėtų tapti finansiškai nepriklausomais. Taip atvira Vokietija, pamažu tampa nebe tokia patogi pabėgėliams, nuo kurių jau koktu patiems vokiečiams, keikiantiems tą dieną, kai buvo nuspręsta atverti šalies duris visokio plauko migrantams iš trečiųjų šalių ir jiems suteikti patogų ir pūkuotą gyvenimą.
O štai Belgijoje šiuo metu svarstomas teisinis klausimas dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen galimos teisinės neliečiamybės, susijusios su COVID-19 vakcinų pirkimo sandoriais. Teismas tiria, ar U. von der Leyen dalyvavo neskaidriuose sandoriuose, galinčiuose kelti korupcijos įtarimų.
Istorinis skandalas šiuo metu krečia ir D. Britaniją, kur Leiboristų partija susilaukė kritikos dėl bandymo nuslėpti seksualinės prievartos tyrimą Oldhame, siekdama apsaugoti savo politinį įvaizdį, ignoruodama aukų teises ir keliančią neskaidrumo problemą.
Tyrimas, susijęs su partijos veikėjų elgesiu, buvo laikomas svarbiu žingsniu siekiant užtikrinti teisingumą aukoms, tačiau partija pasistengė jį nuslėpti dėl baimės pakenkti jos įvaizdžiui daugiakultūrėje visuomenėje. Kritikai teigia, kad toks veiksmas buvo neskaidrus ir kad partija ignoravo aukų teises, siekdama išlaikyti savo politinę poziciją.
Tuo tarpu atsakingos ES institucijos turi kitų svarbių reikalų, tad „pajudinti“ šių reikalų, natūralu, negali. Juk kas kitas stebės E. Musko X platformą, jei ne Europos Komisija? Juk tam reikės net 150-ties biurokratų, kad išsiaiškinti, ar sąžiningai ir pagal paskirtį naudojami šios socialinės platformos algoritmai.
Pokyčiai Austrijos valdžioje – prie pergalės artėja dešiniosios jėgos
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas pirmadienį pavedė kraštutinių dešiniųjų lyderiui Herbertui Kicklui pradėti vyriausybės formavimo derybas, nes žlugo ankstesnės koalicijos su kitomis partijomis. Tai pirmas kartas, kai Austrijos kraštutinės dešinės partija vadovaus vyriausybės deryboms.
Šis sprendimas tapo galimas po to, kai konservatorių Liaudies partijos (ÖVP) lyderis C. Stockeris paskelbė apie pasirengimą pradėti derybas su FPÖ. Skelbiama, kad šis politikas pakeitė K. Nehammerį, kuris po žlugusių koalicijos derybų su centristinėmis partijomis nusprendė atsistatydinti.
Po rugsėjo parlamento rinkimų, kuriuose FPÖ tapo didžiausia partija, prezidentas A. Van der Bellenas pažymėjo, kad partijų narių pasipriešinimas bendradarbiauti su H. Kicklu susilpnėjo. Kai kurie ÖVP nariai, daugiausiai orientuoti į ekonominius klausimus, pasisakė už bendradarbiavimą su kraštutinės dešinės partija, tačiau K. Nehammeris esą nuolat priešinosi tokiam sprendimui.
Penktadienio popietę paaiškėjo, kad laikinojo Austrijos kanclerio pareigos atiteko užsienio reikalų ministrui A. Schallenbergui.
Dramos seime – koalicijos partneriai susikirto dėl R. Žemaitaičiui žadėto parlamento vicepirmininko posto
Naujienos iš politinio „darželio“: seimo vadovas S. Skvernelis pripažino, kad prieš pasirašant koalicinę sutartį buvo svarstyta galimybė suteikti „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui parlamento vicepirmininko postą.
Tačiau situacija pasikeitė – teisinės problemos ir nauji ikiteisminiai tyrimai tapo kliūtimi svarstyti R. Žemaitaičio kandidatūrą. S. Skvernelis savo ruožtu pabrėžė, kad „Nemuno aušrai“ vis dar priklauso dvi seimo vicepirmininko pozicijos, tačiau sprendimas dėl kandidatūros priklausys nuo situacijos teisinio aiškumo. Tuo tarpu R. Žemaitaitis, netekęs teisinęs neliečiamybės, teigia, kad kliūčių užimti postą nebėra.
Kyla įtampa koalicijoje – R. Žemaitaitis kaltina S. Skvernelį pažadų nesilaikymu, o pastarasis atsiprašyti nemano esant reikalo, tvirtindamas, kad visi susitarimai dėl postų buvo išdėstyti aiškiai ir laikomasi koalicijos sutarties. Nepaisant įtampos, parlamento pirmininkas ragina koaliciją susitelkti į darbus ir pabrėžia, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nesilaiko įsikibusi postų.
Tuo metu VRK nusprendė, kad laida „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo prezidentas G. Nausėda, buvo paslėpta politinė reklama. Nors laidos kūrėjai gynėsi, kad renginys buvo pramoginio pobūdžio, VRK teigia, jog buvo sudarytos sąlygos reklamuoti kandidato įvaizdį. Nepaisant sprendimo, G. Nausėdai nereikės pervesti laidos organizavimo išlaidų – 18 tūkst. eurų – į valstybės biudžetą.
Visgi, kiek liūdnesnės naujienos kadenciją jau baigusio V. Adamkaus kieme – šis jau kurį laiką leidžia ligoninėje ir kol kas dar nekalbama apie politiko išleidimą namo.
Lietuva sulaikiusi kvapą laukia tolesnių ženklų dėl Otavos konvencijos
O štai Lietuvos diskusijos dėl galimybės pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, įgauna pagreitį.
Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad iš kariuomenės vado gautas „emeilas“ yra pakankama priežastis Lietuvai išsinešdinti iš Otavos konvencijos. Nors dabartinė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigė pritarianti šiam sprendimui, tačiau laukia oficialaus karinio patarimo, nes elektroninis „draftas“ esą nėra toks patarimas ir tvirtino atsižvelgianti ir į kitų šalių nuomonę, ypač Baltijos bei Šiaurės šalių.
Prezidentūra taip pat laukia apibendrinto karinio ir politinio patarimo dėl šio sprendimo.
Pasitraukimas iš Otavos konvencijos leistų Lietuvai sustiprinti gynybą, tačiau šis sprendimas gali kelti rizikų, nes Lietuva atsidurtų tarp šalių, kurios nesilaiko tarptautinių sutarčių, kaip Rusija. Nors konvenciją pasirašiusios 160 šalių, Lietuva jau pasitraukė iš Oslo konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, o kai kurios valstybės, kaip JAV ir Turkija, taip pat nesilaiko Otavos konvencijos. Diskusijos tęsiamos, nes, pasak kai kurių politikų, pasitraukimas gali pabloginti šalies įvaizdį ir nacionalinį saugumą.
