Teismas nagrinės, Ursulos von der Leyen teisinę neliečiamybę dėl kaltinimų korupcija

Europos Komisijos pirmininkės teisinė neliečiamybė atsidūrė Belgijos teismo akiratyje

Belgijos miesto Lježo teismas šiandien rengia posėdį, kuriame bus svarstoma, ar Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen turi teisinę neliečiamybę dėl kaltinimų korupcija, perkant COVID-19 vakcinas už daugiau nei 35 mlrd. eurų. Šį ieškinį inicijavo lobistas Fredericas Baldanas, kuris teigia, kad EK vadovė peržengė savo įgaliojimus ir negali būti apsaugota nuo teisinės atsakomybės^[1].

Pasak F. Baldano, byla pasiekė teismą po to, kai Europos prokuratūra pateikė oficialų kreipimąsi. Ši institucija turėtų tirti korupcijos atvejus Europos Sąjungos institucijose, tačiau, jo teigimu, faktiškai dabar veikia besąlyginio U. von der Leyen gynimo naudai. F. Baldanas sakė:

„Europos prokuratūra pateikė teismui laišką, kuriame teigiama, kad von der Leyen turi imunitetą nuo teisminio persekiojimo dėl kaltinimų korupcija, perkant COVID-19 vakcinas, kai šios vakcinos dar nebuvo praėjusios klinikinių tyrimų.“

Vis dėlto, ieškovas mano priešingai – jis įsitikinęs, kad U. von der Leyen elgėsi neteisėtai ir jos veiksmai negali būti laikomi Europos Komisijos pirmininkės pareigų dalimi.

Šis teisinis ginčas kilo itin jautriu momentu, kai Europos institucijos vis dažniau susiduria su kaltinimais dėl skaidrumo trūkumo, ypač kalbant apie didelio masto viešuosius pirkimus, vykdytus pandemijos metu. Tai kelia platesnius klausimus apie atsakomybę ir sprendimų priėmimo mechanizmus Europos Sąjungoje.

U. von der Leyen kaltinama dėl neskaidrių susitarimų su „Pfizer“

Viena pagrindinių šios bylos aplinkybių – U. von der Leyen sprendimas sudaryti vakcinų pirkimo sutartį su farmacijos bendrove „Pfizer“ be išankstinio ES valstybių narių pritarimo. Remiantis pateiktais kaltinimais, derybos dėl šio itin svarbaus kontrakto vyko per asmeninius SMS susirašinėjimus tarp EK vadovės ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourla^[2].

Tai sukėlė didelį pasipiktinimą ir abejones dėl sprendimų priėmimo skaidrumo ES institucijose. Teisininkas F. Baldanas argumentuoja, kad toks susitarimas nebuvo tinkamai įformintas ir pažeidė demokratinius principus, pagal kuriuos tokio masto viešieji pirkimai turi būti atliekami užtikrinant atskaitomybę ir patikrinimą.

Be to, kaltinimai siejami ir su tuo, kad COVID-19 vakcinos, dėl kurių buvo susitarta, dar nebuvo pilnai išbandytos klinikiniuose tyrimuose.

Viešojoje erdvėje ši situacija jau sulaukė lyginimų su ankstesniais korupcijos skandalais ES institucijose, kuriuose politiniai veikėjai buvo kaltinami piktnaudžiavimu valdžia ir neskaidriais susitarimais su verslo interesais. Jei teismas nuspręstų, kad U. von der Leyen neturi neliečiamybės ir privalo būti teisiama, tai galėtų tapti precedentu didesniam aukščiausio lygio politikų veiksmų peržiūrėjimui.

U. von der Leyen gali tapti pavyzdžiu, kaip elgtis su aukščiausiais ES pareigūnais

Galima spėti, jog Lježo teismo sprendimas dėl U. von der Leyen neliečiamybės bus reikšmingas ne tik šiai bylai, bet ir visam Europos Sąjungos politiniam laukui. Jei būtų pripažinta, kad ji negali išlaikyti savo teisinės neliečiamybės, tai galėtų reikšti didelius pokyčius aukščiausiuose ES valdymo sluoksniuose ir iškelti klausimą dėl atskaitomybės principų stiprinimo.

Kita vertus, jei U. von der Leyen neliečiamybė bus patvirtinta, tai gali būti interpretuojama kaip signalas, kad aukščiausio rango ES pareigūnai gali veikti be baimės būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, net jei jų sprendimai kelia abejonių dėl skaidrumo.