Būsimojo Baltųjų rūmų šeimininko ambicijos: užsimojo JAV kontrolei grąžinti Panamos kanalą ir Grenlandiją
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasiskundė dėl per didelių tarifų, taikomų Panamos kanalu plaukiantiems amerikiečių laivams, ir grasino susigrąžinti ko kontrolę.[1]
„Panamos taikomi mokesčiai yra juokingi ir labai nesąžiningi. Šis mūsų šalies grobstymas tuoj pat baigsis“, – per konservatorių konferenciją Arizonoje sakė išrinktasis prezidentas.
Prieš tai D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad Panamos kanalas yra „gyvybiškai svarbus JAV nacionalinis turtas“, o buvęs prezidentas Džimas Karteris (Jimmy Carter) „atidavė jį už vieną dolerį“.
JAV kontroliavo kanalą iki 1999 metų pabaigos, kai perdavė kontrolę Panamos valdžiai pagal 1977 metų susitarimą.
Panamos prezidentas pateikė atsaką: kanalas priklauso Panamai
Komentuodamas D. Trampo pareiškimus, Panamos prezidentas Chosė Raulis Mulino (Jose Raul Mulino) pabrėžė, kad kanalas priklauso jo šaliai, ir šis klausimas nėra svarstomas.[2]
„Kiekvienas Panamos kanalo ir jo apylinkių kvadratinis metras priklauso Panamai ir toliau priklausys jai, – pabrėžė jis. – Mūsų šalies suverenitetas ir nepriklausomybė negali būti diskusijų objektas.“
Pasak jo, tarifai nustatomi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kanalo eksploatavimo bei infrastruktūros išlaikymo kaštus.
D. Trampas taip pat teigė, kad Panamos kanalą „turėjo valdyti tik Panama, o ne Kinija ar kas nors kitas“.
„Niekada neleisime, kad jis patektų į netinkamas rankas!“ – atviravo respublikonas.
„Kanalas neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės kontrolės nei iš Kinijos, nei iš Europos Sąjungos, nei iš Jungtinių Valstijų ar bet kurios kitos šalies“, – į tai atrėžė Ch. R. Mulino.
„Pamatysime“, – „Truth Social“ rašė D. Trampas.
Vėliau jis savo tinkle paskelbė nuotrauką su Amerikos vėliava priešais kanalą ir pridėjo antraštę: „Sveiki atvykę į Jungtinių Valstijų kanalą!“ (šioje formoje jis verčiamas kaip „Sveiki atvykę į Jungtinių Valstijų kanalą“, bet jei po žodžių „Jungtinės Valstijos“ būtų kablelis, pareiškimo reikšmė būtų tokia: „Kanalas, sveiki atvykę į JAV“).
Panamos kanalas, kurį JAV užbaigė iki 1914 m., Yra vienas iš pagrindinių laivybos maršrutų pasaulyje, kasmet per jį praplaukia apie 14 000 laivų.
Kanalo ilgis yra 82 kilometrai, jis jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus.
D. Trumpo akiratyje ne tik kanalas, bet ir kitos teritorijos
Prieš kelias dienas paskelbęs apie buvusio pasiuntinio Švedijoje Keno Kourio (Ken Khoury) paskyrimą ambasadoriumi Kopenhagoje, D. Trampas vėl prakalbo apie Grenlandiją.[3]
„Nacionalinio saugumo ir laisvės visame pasaulyje labui Jungtinės Amerikos Valstijos mano, kad Grenlandijos nuosavybė ir kontrolė yra absoliuti būtinybė“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trampas.
„Grenlandija yra mūsų. Mes nesame parduodami ir niekada nebūsime parduodami. Negalime pralaimėti ilgos kovos už laisvę“, – rašytiniame komentare atsakė dabartinis Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede.
Per savo pirmąją kadenciją 2019 metais D. Trampas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms nupirkti Grenlandiją, kur yra strategiškai svarbi amerikiečių kosminė bazė „Pytufic“. Šią idėją iš karto kategoriškai atmetė tiek Danija, tiek salos valdžia.
Tuometinis Grenlandijos ministras pirmininkas Kimas Kylsenas (Kim Kielsen) atsakė D. Trampui: „Grenlandija nėra parduodama ir negali būti parduodama, tačiau Grenlandija yra atvira prekybai ir kariniam bei ekonominiam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis“.
Danijos ministrė pirmininkė Metė Frederiksen (Mette Frederiksen) D. Trampo pasiūlymą pavadino „absurdišku“. Reaguodamas į tai, JAV prezidentas pavadino ją „šlykščia“ ir atšaukė vizitą į Kopenhagą.
Grenlandija vėl bus didi?
Šiomis dienomis D. Trampas patvirtino, kad jo vyriausias sūnus kartu su įvairiais atstovais vyks į Grenlandiją darbinio vizito. Apie tai jis rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.[4]
Jis patikslino, kad jog Donaldas Trampas jaunesnysis aplankys kai kurias „nuostabiausias vietas ir lankytinas vietas“. Kartu politikas sakė, kad Grenlandijos gyventojai gaus „didžiulę naudą, jei ir kai“ šalis taps JAV dalimi.
„Padarykime Grenlandiją vėl didžią“, – žadėjo D.Trampas.
М. Egede prieš „kolonijinės eros pančius“
„Atėjo laikas mūsų šaliai žengti kitą žingsnį. Kaip ir kitos pasaulio šalys, turime dirbti, kad pašalintume bendradarbiavimo kliūtis, kurias galime pavadinti kolonijinės eros pančiais, ir judėti toliau. Istorija ir dabartinės sąlygos parodė, kad mūsų bendradarbiavimas su Danijos Karalyste nepadėjo sukurti visiškos lygybės, ir jei mes ir toliau vadovausimės Danijos konstitucija, lygiateisis bendradarbiavimas negali būti sukurtas“, – rašoma kreipimesi, paskelbtame danų ir grenlandų kalbomis.[5]
„Atėjo laikas žengti žingsnį ir formuoti savo ateitį, įskaitant tai, su kuo turėtume glaudžiai bendradarbiauti ir kokie turėtų būti mūsų prekybos santykiai. Nes mūsų bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir mūsų prekybiniai santykiai negali tęstis tik per Daniją“, – pridūrė politikas.
Per pastaruosius kelerius metus, pasak jo, Grenlandijos parlamentas ir vyriausybė „dirbo kartu, kad imtųsi žingsnių plėtoti mūsų konstituciją, kuri yra mūsų atsiskyrimo nuo Danijos pagrindas“.
„Grenlandijos žmonių gebėjimas įgyti nepriklausomybę buvo įtvirtintas Vidaus taisyklių įstatymo nuostatose, kurios sukūrė teisinį pagrindą nepriklausomybei. Taip pat parengtas pagrindinio įstatymo projektas, mūsų šalies konstitucija. Jau pradėtas darbas siekiant sukurti Grenlandijos, kaip nepriklausomos valstybės, pamatus pagal Vidaus taisyklių įstatyme numatytas galimybes ir nuostatas“, – pridūrė M. Egede.
Grenlandija yra didžiausia pasaulyje sala, kurios plotas yra 2,1 milijono kvadratinių kilometrų (beveik šešios Vokietijos teritorijos). Tačiau jos gyventojų skaičius yra tik apie 56 tūkst. 18 amžiuje ji tapo Danijos kolonija. Po 1979 m. referendumo Grenlandija tapo savarankiška Danijos autonomija. 2009 m., po kito referendumo, Kopenhaga priėmė Grenlandijos vidaus taisyklių įstatymą, išplėsdama savo autonomiją. Būtent į šį įstatymą kalba M. Egede.
„Politico“ primena, kad šis politikas, nuo 2021 metų vadovavęs Grenlandijos vyriausybei, yra Liaudies bendrijos partijos (Inuit Ataqatigiit), kuri ilgą laiką pasisakė už nepriklausomybę, lyderis. Pagal 2009 m. įstatymą sala gali paskelbti nepriklausomybę tik po sėkmingo referendumo. Pasak „Politico“, M. Egede matyt, užsiminė ir apie balandį saloje vyksianččius parlamento rinkimus.[6]
Kartu leidinys pažymi, kad, nepaisant gausių išteklių, Grenlandija kasmet iš Kopenhagos gauna dideles finansines subsidijas – apie 500 milijonų eurų.
Netikėtas Kopenhagos sprendimas – pakeistas šalies herbas
Danija į Grenlandiją norėjusio įsigyti D. Trampo pareiškimus sureagavo kiek netikėtai: šalis pakeitė savo herbą. Dabar ant jo labiau matomi Grenlandijos ir Farerų salų simboliai – baltasis lokys ir avinas. Prieš tai vietoje gyvūnų penkis šimtmečius herbuose buvo pavaizduotos trys karūnos, simbolizuojančios Danijos su Norvegija ir Švedija sudarytą Kalmaro sąjungą.
