D. Trumpas pasidalino mintimis apie galimybes aneksuoti Kanadą
Išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo teiginiai, kad Kanada gali prisijungti prie Jungtinių Valstijų, sulaukė dėmesio, nors ši idėja toli gražu nėra nauja Amerikos istorijoje. D. Trumpas neseniai pareiškė, kad daugeliui kanadiečių „patinka būti 51-ąja valstybe“, ir net pasiūlė panaudoti „ekonominę jėgą“ aneksijai pasiekti. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau atmetė šią mintį, pavadindamas ją neįmanoma, o vietos politikė E. May pasiūlė aneksuoti tris Amerikos valstijas, kad šios taptų Kanados provincijomis.
Kanados aneksijos koncepcija jau seniai yra JAV retorikos dalis. Per 1812 m. karą prezidentas Tomas Džefersonas prognozavo lengvą Kanados užgrobimą; ši mintis pasirodė klaidinga, nes amerikiečiai pervertino Kanados paramą tokiai idėjai. XIX a. aneksija JAV politiniuose sluoksniuose buvo trumpam pripažinta, remiantis prielaidomis, kad kanadiečiai tam pritartų[1].
41 mln. gyventojų turinti Kanada JAV Atstovų Rūmuose turėtų 54 vietas, o Senate – dvi vietas, kurios dėl kairiųjų pažiūrų Kanados rinkėjų būtų labai palankios demokratams. Istoriškai kairiosios Kanados partijos laimi 63 % balsų, o konservatoriai – 35 %.
Kalbant JAV terminais, Kanados balsai pakeistų didžiąją dalį respublikonų daugumos Atstovų Rūmuose, padidintų demokratų vietų Senate ir 54 rinkikų kolegijos balsus atitektų demokratams – tai iš esmės pakeistų JAV rinkimus.
Tačiau nurodoma, kad D. Trumpo svajonės apie aneksiją gali kelti nostalgiją, tačiau realybėje jos būtų respublikonų košmaras.
Kanados politikų atkirtis: siūlo aneksuoti Vašingtoną, Oregoną ir Kaliforniją
Tuo tarpu internete pasklido įrašas, kuriame Kanados politikai siūlo aneksuoti kai kurias Amerikos valstijas, pavyzdžiui, Vašingtoną, Oregoną ir Kaliforniją. Kanados Žaliųjų partijos lyderė Elizabeth May, prieš svarstant apie tokius sprendimus, D. Trumpui pasiūlė „įkvėpti gryno oro“ ir rėžė, kad Kanada nenori tapti „51-ąją valstija“, tačiau prie jos esą galėtų prisijungti kitos, pavyzdžiui, 11-ąja Kanados provincija galėtų tapti Kalifornija[2].
Patys kanadiečiai iš tokio pasiūlymo tik skaniai pasijuokė.
„Jiems teks važiuoti per šiaurinę Whatcom apygardą, o čia ginklų yra daugiau nei visoje Kanadoje.“ – teigė vienas internautas.
„Jūsų valdovas ir gelbėtojas Trumpas tyčiojasi iš įvairių šalių ir siūlo jas aneksuoti. Akivaizdu, kad jos į tai reaguos. Aš tik džiaugiuosi, kad jie linksminasi ir nežiūri į tai labai rimtai.“ – rėžė kita komentatorė.
O štai kitas komentatorius svarstė, kad E. May reiktų „išmesti iš „Twitter“, mat ji pamiršusi, kad nepaisant Inslio, Fergusono ir Brauno pastangų, Vašingtone yra vis dar daugiau ginkluotų piliečių nei Kanados kariuomenėje. O atsiskyrimas istoriškai esą reikalauja stiprios kariuomenės, kuri būtų pasirengusi ginti tokį sprendimą.
J. Trudeau atmetė bet kokią mintį apie galimą Kanados aneksiją
Tuo tarpu Kanados premjeras Justinas Trudeau griežtai atmetė išrinktojo prezidento D. Trumpo grasinimus aneksuoti Kanadą ir X pareiškė, kad „nėra nė menkiausio šanso, kad Kanada taps Jungtinių Valstijų dalimi“. Toks J. Trudeau pareiškimas paskelbtas po to, kai jis paskelbė apie planus atsistatydinti, kai bus išrinktas naujas liberalų lyderis[3].
Antradienį kalbėdamas D. Trumpas siūlė panaudoti „ekonominę jėgą“ Kanadai absorbuoti, teigdamas, kad tai būtų naudinga saugumui ir panaikintų „dirbtines sienas“. Reaguodami į tokius D. Trumpo teiginius, kaipmat sureagavo ir kai kurie Kanados politiniai lyderiai. Štai konservatorių lyderis Pierre’as Poilievre’as, kuris greičiausiai pakeis J. Trudeau po spalio mėn. rinkimų, savo X paskyroje rašė, kad „Kanada niekada nebus 51-oji valstybė. Taškas.“
Užsienio reikalų ministrė Mélanie Joy pavadino D. Trumpo komentarus arogantiškais, pabrėždama Kanados stiprybę ir nepriklausomybę.
D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę imtis panašių veiksmų Grenlandijoje ar Panamos kanale, remdamasis ekonominiais ir nacionalinio saugumo interesais. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė šią idėją, pareiškusi, kad Grenlandija „nėra parduodama ir nebus parduodama“.
Premjeras J. Trudeau paliks šiltą liberalų lyderio postą
Savo ruožtu J. Trudeau pirmadienį paskelbė, kad atsistatydins iš Liberalų partijos vadovo pareigų, bet liks premjeru, kol bus išrinktas naujasis lyderis. J. Trudeau sprendimas priimtas didėjant spaudimui jo partijoje ir gresiant politiniams iššūkiams, įskaitant opozicijos planus pareikšti nepasitikėjimą.
Norėdamas laimėti laiko, J. Trudeau iki kovo 24 d. pratęsė parlamento posėdžius ir sustabdė visą teisėkūros veiklą, įskaitant debatus dėl jo ginčytinos rudens ekonominės deklaracijos. Šis atidėjimas leidžia liberalams surengti paspartintas varžybas dėl lyderio posto, nesulaukiant skubaus balsavimo dėl pasitikėjimo.
Liberalų partijos konstitucija numato, kad po atsistatydinimo turi būti surengtas balsavimas dėl vadovavimo. J. Trudeau pakeisiantis asmuo taip pat perims ministro pirmininko pareigas. Tarp galimų kandidatų yra buvusi finansų ministrė Chrystia Freeland, buvęs Kanados banko vadovas Markas Carney ir dabartinis finansų ministras Dominicas Leblancas.
Kovo mėn. pabaigoje parlamentas vėl pradės naują sesiją ir sakys kalbą iš sosto, o tai paskatins balsavimą dėl pasitikėjimo, kuris, jei liberalai neužsitikrins paramos, gali lemti federalinius rinkimus gegužės mėn. Iki tol J. Trudeau toliau valdys Kanadą šiuo politiškai neramiu laikotarpiu.
