Kodėl Armėnija nusprendė stoti į ES?
Armėnija pagrindė savo sprendimą stoti į ES, patvirtindama įstatymo projektą, kuriuo būtų pradėta ši procedūra. Jį dar turi patvirtinti šalies parlamentas, tačiau per pastaruosius kelerius metus Armėnija aktyviai artėjo prie ES ir tolsta nuo savo ilgametės sąjungininkės Rusijos.
„Tai nereiškia Armėnijos narystės Europos Sąjungoje tiesiogine to žodžio prasme, nes sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas tik referendumu. Tačiau taip pat turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad prieš referendumą turime imtis tam tikrų žingsnių ir aptarti veiksmų planą su Europos Sąjunga“, –pabrėžė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.[1]
Tikimasi, kad parlamentas įstatymo projektą pradės svarstyti sausio pabaigoje.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas pristatė šalies stojimo į ES įstatymo projektą. Pasak jo, dokumentas buvo paimtas kaip pilietinė iniciatyva. Jis pasiūlė Vyriausybei pritarti įstatymo projektui, nes tam yra kelios aplinkybės:
dinamiški Armėnijos ir ES santykiai, apimantys įvairias sritis;
ES į Armėniją nusiuntė civilinę stebėjimo misiją, taip parodydama paramą demokratijai šalyje. Sąjunga taip pat parodė esanti pasirengusi prisidėti prie respublikos ekonominio stabilumo stiprinimo.
„Akivaizdu, kad ES turi labai turtingas demokratines tradicijas, stiprias demokratines institucijas, laisvą konkurencinę aplinką, modernią ekonomiką, pažangų išvystytą mokslą“, – pabrėžė A. Mirzojanas, kurį cituoja „news.am“.[2]
N. Pašinianas Europos Parlamente pabrėžė, kad Armėnija yra pasirengusi būti arti ES tiek, kiek sąjunga leidžia. Šalys jau pradeda vizų režimo liberalizavimo procesą ir daugybę kitų priemonių.
A. Mirzojanas pridūrė, kad jie turi daugiau pasiūlymų, tačiau jie „daugiausia susiję su teisine sistema“.
EES teikia daugiau naudos
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per patvirtino, kad Armėnija turi suverenią teisę dalyvauti Europos asociacijoje, tačiau, jo nuomone, šalis gauna naudos iš narystės Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES). Pasak Kremliaus atstovo, tai naudinga respublikai kaip valstybei, jos žmonėms, o Armėnijos ekonomikos augimo tempas, susijęs su dalyvavimu asociacijoje, yra „matuojamas procentais“. Jis akcentavo, kad tuo pat metu Armėnija negalės būti ir ES, ir EES narys:
„Vienu metu priklausyti dvejoms organizacijoms nėra įmanoma. Čia turime vieną bendrą muitų sistemą, bendrą prekių ir paslaugų, žmonių, kapitalo ir t.t. judėjimą, o ten galioja kitos normos.
D. Peskovas paragino palaukti ES pozicijos Jerevano iniciatyvos klausimu. Pasak jo, Turkija jau pora dešimtmečių laukia galimybės prisijungti prie ES, bet europiečiai jos priimti neskuba.
„Čia daug ką reikia išsiaiškinti ir suprasti, o realybėje reikia vadovautis tais darbiniais mechanizmais, darbiniu integracijos formatų, kurie jau užsirekomendavo ir kurie toliau veikia juose dalyvaujančių šalių ir tautų labui“, – padarė išvadą D. Peskovas.
Jis pabrėžė, kad Rusija yra suinteresuota toliau plėtoti santykius su Azerbaidžanu ir Armėnija. Pasak jo, Rusija nori taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze. D. Peskovas tvirtina, kad N. Pašinianas pastarosiomis dienomis nebendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Eurazijos ekonòminė sąjunga, regioninė ekonominės integracijos tarptautinė organizacija, vienijanti dalį Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių narių. Priklauso (nuo 2015) Armėnija, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Rusija (teritorija apima 20,3 mln. km2, 184 mln. gyventojų, 2019), stebėtojos statusą turi Moldavija (nuo 2018). Sąjunga įkurta Rusijos, Kazachijos ir Baltarusijos Vieningosios ekonominės erdvės ir muitų sąjungos pagrindu. Sutartis dėl Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo pasirašyta 2014 05 29 Kazachijos sostinėje Astanoje, įsigaliojo 2015 01 01.[3]
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas pagrasino – iš valstybės nieko neliks
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Vitalijus Milonovas interviu „News.ru“ pradėjo gąsdinti, kad dėl noro įstoti į ES Armėnija gali išnykti kaip valstybė. Jis teigė, kad susitarimai su Vakarų šalimis visais be išimties atvejais baigiasi problemomis ir priminė Šiaurės Kiprą bei Kosovą.[4]
V. Milonovas mano, kad dabartinė šalies vyriausybė galės išvykti, o iš pačios valstybės nieko neliks, nes po susitarimų su Vakarais „nuodų dozė ims tekėti Armėnijos venomis“. Parlamentaras pridūrė, kad Ukraina ir Sakartvelas jau bendradarbiavo su ES, tačiau paaiškėjo, jog norimo rezultato tai joms nedavė. Priminė jis ir kurdus, kurie neva sutarė su Vakarų šalimis, tačiau tuo pat metu NATO narė Turkija juos toliau sėkmingai naikina.
„Armėnija yra senovinė valstybė, labai arti mūsų, daug armėnų gyvena Rusijoje. Armėnijos piliečiai stojimo į ES neleis. N. Pašinianas ir vyriausybė yra laikini, po to jie išvyks į kitą šalį, o iš Armėnijos nieko neliks dėl žingsnių, kuriais siekiama visiškai ją susilpninti. O kas plėsis Armėnijos sąskaita – techninis klausimas. Arba Rytų Anatolija išaugs į šiaurę, arba Vakarų Azerbaidžanas eis į vakarus“, – prognozavo eurointegracine kaimynų politika nepatekintas A. Milonovas.
Armėnijos laukia iššūkiai santykiuose su Rusija
Dar 2023 m. spalį A. Pašinianas Europos Parlamente nurodė, kad Armėnija yra pasirengusi siekti narystės ES. Po to Europos pusė pradėjo ieškoti naujos partnerystės galimybių, taip pat gilinti santykius saugumo ir gynybos srityje. Šalių suartėjimas vyko sudėtingų Rusijos ir Armėnijos santykių fone.[5]
„Anksčiau Armėnijos gynybos santykiai buvo 97 proc. susiję su Rusija. Dabar to negali būti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių“, – sakė N. Pašinianas.
2024 m. kovo pradžioje A. Mirzojanas interviu „TRT World“ pažymėjo, kad Armėnija jau ketverius metus galvoja apie prisijungimą prie ES ir NATO:
„Armėnijos žmonės turi europinių siekių ir, kaip sakiau, mes išgyvename šį procesą, žiūrėsime, koks bus jo užbaigimas. Niekas negali to nuspėti, niekas negali būti tikras.“
Tuo pat metu, pasak A. Mirzojano, Armėnija nenusuka žvilgsnio nuo Rytų.[6]
2024 m. gegužę per diskusiją Kopenhagos demokratijos aukščiausiojo lygio susitikime N. Pašinianas tikino, kad Armėnija yra pasirengusi prisijungti prie ES „šiais“ (2024 m.) metais. Europos Sąjunga taip pat aktyviai bendradarbiauja su savo partnere.[7]
