- D. Trumpas svarsto apie ekonominį ir karinį spaudimą dėl Panamos kanalo, Grenlandijos ir Kanados kontrolės
- D. Trumpas jaunesnysis „netikėtai“ apsilankė Grenlandijoje
- Prancūzija įspėjo D. Trumpą patraukti savo rankas nuo Grenlandijos
- Po D. Trumpo išsireiškimų apie salos perėmimą, susitiks ir Danijos bei Grenlandijos lyderiai
- Amerika nori parodyti savo galią Kinijai?
- Kadaise Grenlandijos gviešėsi ir Kanada
D. Trumpas svarsto apie ekonominį ir karinį spaudimą dėl Panamos kanalo, Grenlandijos ir Kanados kontrolės
Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasiūlė galimybę panaudoti ekonominį ar karinį spaudimą, kad perimtų Panamos kanalo ir Grenlandijos kontrolę, pabrėždamas, kad abi šios valstybės JAV reikalingos dėl „ekonominio saugumo“. Tokius pasvarstymus vainikavo jo sūnaus apsilankymas Grenlandijoje.
Jis kritikavo sprendimą perduoti Panamos kanalą Panamai, vadindamas tai „didele prezidento J. Carterio klaida“, ir siūlė, kad JAV turėjo išlaikyti kontrolę. D. Trumpas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos dalyvavimo kanale ir pabrėžė Grenlandijos svarbą nacionaliniam saugumui, akcentuojant netoliese esančius Kinijos ir Rusijos laivus[1].
D. Trumpas taip pat užsiminė apie galimybę Grenlandijai tapti JAV dalimi, jei Danija neatsisakys kontrolės, ir netgi pagrasino šaliai taikyti didelius muitus. Kalbėdamas apie Kanadą, D. Trumpas siūlė, kad ji turėtų būti JAV dalis, teigdamas, kad JAV teikia Kanadai didelę finansinę ir karinę paramą, tačiau mainais gauna mažai. Jis teigė, kad JAV nereikia Kanados išteklių, ir kėlė klausimą, kodėl JAV kasmet išleidžia milijardus šalies apsaugai.
D. Trumpas taip pat pastebėjo, kad Kanada gali „ištirpti“ be JAV paramos, turėdamas omenyje savo pokalbį su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.
D. Trumpas jaunesnysis „netikėtai“ apsilankė Grenlandijoje
Tuo tarpu antradienį atvykęs į Grenlandiją, D. Trumpo sūnus pakurstė kalbas dėl šios savo kelionės tikslo, nors jis pats sakė, kad keliauja kaip turistas į „labai ilgą, asmeninę, vienos dienos kelionę“, norėdamas pabendrauti su žmonėmis, ir esą neplanuoja jokių susitikimų su vyriausybės pareigūnais[6].
Salos nuolatinis užsienio reikalų sekretorius Mininnguaqas Kleistas patvirtino kelionės maršrutą.
Su kelione susipažinęs šaltinis „Reuters“ sakė, kad D. Trumpas jaunesnysis vizitą planavo filmuoti vaizdo medžiagą podkastui ir kad jis nesusitiks su jokiais vyriausybės pareigūnais ar politiniais veikėjais.
Grenlandija yra autonominė Danijos teritorija, kurioje gyvena vos 57 tūkst. gyventojų, gali pasigirti naudingųjų iškasenų, naftos ir gamtinių dujų turtais. Tačiau Grenlandija vystosi lėtai, todėl jos ekonomika priklauso nuo žvejybos ir kasmetinių Danijos subsidijų.
Prancūzija įspėjo D. Trumpą patraukti savo rankas nuo Grenlandijos
Tuo tarpu į tai iškart sureagavusi Prancūzija perspėjo D. Trumpą, kad jis, po savo komentarų apie galimus karinius veiksmus siekiant perimti Grenlandijos, autonominės Danijos teritorijos, kontrolę, nekeltų grėsmės Europos Sąjungos „suverenioms sienoms“[2].
D. Trumpas ne kartą ragino JAV įsigyti Grenlandiją, remdamasis jos strategine padėtimi ir vertingomis iškasenomis. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pareiškė, kad ES netoleruos išpuolių prieš savo suverenias sienas, ir pabrėžė, kad Europai reikia kariškai sustiprėti.
Naujasis valstijų lyderis taip pat suabejojo Danijos teisine teise į Grenlandiją, pavadinęs ją svarbia JAV nacionaliniam saugumui, ir atsisakė atmesti galimybę imtis karinių ar ekonominių veiksmų jai perimti. JAV turi karinę bazę Grenlandijoje, be to, D. Trumpas yra iškėlęs galimybę įsigyti Panamos kanalą ir net pasisakė už tai, kad Kanada taptų 51-ąja valstybe. Danija ir Grenlandija šiuos pasiūlymus atmetė.
Po D. Trumpo išsireiškimų apie salos perėmimą, susitiks ir Danijos bei Grenlandijos lyderiai
Dėl tokių D. Trumpo pasiūlymų imtis karinių ar ekonominių veiksmų perimant Arkties salos kontrolę, trečiadienį net susitiks Grenlandijos ministras pirmininkas Mute'as Egede'as su Danijos karaliumi Frederiku.
Už Grenlandijos nepriklausomybę nuo Danijos pasisakantis M. Egede'as iš pradžių buvo paskelbęs, kad susitikimas su karaliumi bus atidėtas, nors vėliau Danijos karališkasis dvaras patvirtino, kad jis įvyks.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė D. Trumpo pasiūlymą dėl karinės intervencijos, pabrėždama, kad Danijos karinis buvimas Grenlandijoje yra ribotas. Atsakydama į D. Trumpo grasinimus muitais, M. Frederiksen taip pat atmetė prekybos karo idėją. Grenlandijos vadovai ir Danija tvirtina, kad sala neparduodama ir kad jos ateitį turi nuspręsti Grenlandijos gyventojai. D. Trumpas anksčiau siūlė 2019 m. įsigyti Grenlandiją, tačiau Danija tam nepritarė.
Spekuliacijų dėl D. Trumpo ketinimų įsigyti autonominę salą sukėlė ir jo sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo privati kelionė į Grenlandiją[5].
Amerika nori parodyti savo galią Kinijai?
Tačiau svarstomi tikrieji D. Trumpo noro perimti Grenlandiją užmojai. Nepaisant unikalios Grenlandijos strateginės padėties ir turimų vertingų gamtos išteklių, įskaitant retųjų žemių iškasenas, kurios labai svarbios gynybos ir technologijų pramonei. Grenlandija, autonominė Danijos teritorija, taip pat svarbi dėl savo pretenzijų į Arkties regioną, kurias ginčija Kinija ir Rusija[3].
Todėl spėjama, kad tokį D. Trumpo susidomėjimą lemia JAV noras sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl šių itin svarbių iškasenų ir sustiprinti savo pozicijas konkurencinėje kovoje dėl Arkties išteklių.
Tačiau Danija ir Grenlandija griežtai atmetė bet kokią mintį parduoti šią salą. Danijos premjerė M. Frederiksen savo ruožtu pareiškė, kad Grenlandijos ateitį turėtų nuspręsti jos gyventojai.
Kadaise Grenlandijos gviešėsi ir Kanada
Nepaisant to, kad toks D. Trumpo pasiūlymas įsigyti Grenlandiją buvo palygintas su kolonialistinėmis tendencijomis, jis atspindi istorinius atvejus, kai šalys, įskaitant Kanadą, svarstė galimybę įsigyti Grenlandiją dėl jos strateginės ir ekonominės vertės[4].
Pirmojo pasaulinio karo metais Kanados ministras pirmininkas seras Robertas Bordenas ir jo delegacija siekė iš Danijos nusipirkti Grenlandiją, manydami, kad jos didžiuliai naudingųjų iškasenų ištekliai ir strateginė padėtis yra labai svarbūs Kanados augimui. Jie manė, kad Grenlandija galėtų tapti svarbiu kariniu ir aviacijos centru, ypač atsižvelgiant į galimą Vokietijos okupaciją Danijoje.
Nors pasiūlymas buvo rimtas, jis galiausiai žlugo, nes Danija atsisakė parduoti Grenlandiją, be to, JAV pareiškė, kad ši teritorija turi likti Danijai. R. Bordeno imperinės ambicijos galiausiai išblėso, nes jis daugiausia dėmesio skyrė santykiams su JAV stiprinti. Šis istorinis kontekstas pabrėžia, kaip Trumpo retorika apie Grenlandiją atitinka praeities imperialistines sampratas, ir išryškina, kad Vakarų galybės, įskaitant tą pačią Kanadą, kadaise puoselėjo panašias teritorinės ekspansijos idėjas.
