ES tikrina Musko X platformą: bijo, kad E. Musko nuomonė padės išrinkti „ne tuos“?
Technologijų magnato Elono Musko interviu su Vokietijos dešiniųjų lydere Alice Weidel jo platformoje X sulaukė ES reguliavimo institucijų dėmesio. ES siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi Skaitmeninių paslaugų įstatymo, ir daugiausia dėmesio skiria tam, kad išsiaiškintų, ar X algoritmai veikia sąžiningai reklamuodami A. Weidel partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš vasario mėnesį Vokietijoje vyksiančius rinkimus.
Europos Komisija turi įgaliojimus tirti X algoritmus ir vidaus komunikaciją, ypač jei platforma skatina tam tikrą politinį turinį. Reguliavimo institucijos gali skirti iki 6 proc. pasaulinių pajamų siekiančias baudas arba taikyti atitikties užtikrinimo priemones[1].
Komisija vertins, ar X nesuteikia A. Weidel arba E. Muskui nepagrįsto algoritminio pranašumo ribodama konkurentų turinį. ES algoritmų ekspertai Sevilijoje atlieka lemiamą vaidmenį šioje analizėje.
Susirūpinimą esą kelia ankstesni atvejai, kai E. Muskas tariamai padidino savo turinio vertę.
Reguliavimo institucijos susiduria su sunkumais gaunant prieigą prie X duomenų. Rezultatas gali padidinti įtampą tarp Europos ir JAV, kur technologijų genijus E. Muskas palaiko glaudžius ryšius su išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu. Nors sprendimas nebus priimtas iš karto, ES pareigūnai pareiškė esantys pasiryžę bylą nagrinėti greitai.
Europa įsitikinusi, kad Space X įkūrėjas siekia rinkimuose pagelbėti A. Weidel išplėšti pergalę
Žadama, kad E. Muską ir tradicines pažiūras atstovaujančios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderę A. Weidel stebės iki 150 ES pareigūnų, kurie tikrins jų pokalbius X platformoje tam, kad išsiaiškintų, ar nėra pažeidžiami algoritmai siekiant įgauti pranašumą prieš konkurentus[2].
ES biurokratai iš Briuselio ir Sevilijos kartu dirba siekdami užtikrinti, kad E. Musko platforma atitiktų Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimus. Šiuo teisės aktu jiems suteikiami platūs įgaliojimai tikrinti algoritmų veikimą ir jų įtaką turinio matomumui.
E. Muskas vis dažniau sulaukia kritikos iš liberaliųjų Europos politikų dėl veiklos ir nuomonės formavimo Bendrijos šalių viduje. O tai, matyt, labai nepatinka gęstančioms kai kurių jų žvaigždėms, tad užsimota ištirti visą X.
Vokietijos politikai jau išreiškė susirūpinimą, dėl E. Musko kišimosi. Nepaisant kilusio triukšmo, kai kurie ekspertai pabrėžia, kad ne viskas, kas suvokiama kaip netinkama, yra neteisėta, mat E. Musko ir A. Weidel pokalbis vyksta kaip garso srautas be vaizdo įrašo ir jį gali stebėti visi X naudotojai.
Vokietijos kancleris O. Scholzas baiminasi dėl Musko paramos AfD partijai
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šaltai reagavo į asmeninę Elono Musko kritiką, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl milijardieriaus paramos tradicines dešiniąsias pažiūras atstovaujančiai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Žlugus koalicinei vyriausybei, Muskas pavadino Scholzą „kvailiu“, o vėliau pritarė AfD savo publikacijoje, tuo sukeldamas Scholzo nerimą[3].
Scholzas pareiškė, kad Musko parama AfD, kelia didesnį nerimą nei asmeniškai jam tenkančios pastabos, kritika ar net įžeidimai. Vicekancleris Robertas Habeckas taip pat kritikavo Musko kišimąsi į Vokietijos politiką, vadindamas tai grėsme demokratijai. Vis tik klausimų kelia, ar grėsmė demokratijai negali būti kitais žodžiais pavadinta grėsmė šiuo metu valdančiajam elitui?
Tai kur gi veda tie algoritmai, jei net M. Zuckerbergas palaiko D. Trumpą?
O kol Europos lyderiai pliekiasi tarpusavyje, kaip pamokyti tradicinių vertybių gynėją E. Muską, laimi trečias Jonas. Štai, kodėl viešai nebuvo susirūpinta „Meta“ („Facebook“) nešališkumu, kai jos įkūrėjas Markas Zuckerbergas pakeitė savo dainelę sulig pasikeitusia valdžia. Nors Ameriką valdant demokratų atstovui Joe Bidenui, tai buvo viena iš labiausiai žodžio laisvę ribojančių platformų, į Baltuosius rūmus sugrįžtant D. Trumpui, M. Zuckerbergas nusprendė iki tol taikytas griežtas cenzūros priemones atlaisvinti.
Nuo šiol čia nebebus taip ginami LGBTQ+ asmenys, bus galima ir garsiai apie juos išreikšti savo nuomonę, net jeigu ji jiems ir nepatiks. Taip pat buvo pakeistos ir „neapykantos kalbos“ ribos.
Taip pat niekam nė netoptelėjo į galvą ištirti M. Zuckerbergo užmojų, kai šis priėmė sprendimą 100 mln. JAV dolerių suma paremti D. Trumpą. Nors dar praėjusių rinkimų metu socialinėje platformoje jį tiesiog užblokavo. Ar dar negali tapti akivaizdžiau, kad visa socialinė žiniasklaida veikia pagal naujo šeimininko nuotaikas?
O kodėl niekam iš jų nė minčių nekyla dėl garsiojo filantropo, Džordžo Sorošo indėlio į pasaulio politinių įvykių sūkurį? Ar tylėti apie tai buvo pernelyg patogu?
O gal visa Europa suspės pamokyti daugelyje valstybių besikeičiančius lyderius, kurie dabar vargiai nori ir toliau remti karą Ukrainoje, pasisako už taikių santykių kūrimą su Rytais ir yra įsitikinę, kad egzistuoja tik dvi lytys – vyras ir moteris?
