Seime pradėtas tyrimas dėl Kasčiūno ir Svaro pasisakymų apie nelojalius piliečius
Praėjusią savaitę vykusioje diskusijoje „Kasčiūnas TV“ pasisakymai apie „nelojalių piliečių žudymą“, kurių metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras svarstė tokią galimybę karo atveju, sukėlė viešą pasipiktinimą, tačiau nesulaukė jokių reakcijų iš valstybės institucijų – nei kariuomenės, nei Prezidentūros, nei Seimo vadovybės.
Ekspertai ir visuomenininkai, tarp jų KTU docentas Vytautas Valentinavičius bei Gintaras Furmanavičius, įspėjo apie demokratijos grėsmes ir kreipėsi į policiją bei Etikos komisiją, reikalaudami įvertinti galimą smurto kurstymą ir politikų atsakomybę.
Pats Kasčiūnas savo pasisakymų neatsiėmė, priešingai – gynė juos istoriniu kontekstu, o dėl jo elgesio kilo konfliktas Seime, kurį kolegos prilygino grasinimams ir paragino įsikišti net Valstybės saugumo departamentą.
Tuo tarpu ketvirtadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl konservatorių partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno pasisakymų viešojoje erdvėje, kilus visuomenės ir teisininkų susirūpinimui, kad jie galimai peržengia demokratinės valstybės principus ir karo teisės normas[1].
Į teisėsaugos akiratį pakliuvo premjero G. Palucko paskola
Konservatoriai kreipėsi į teisėsaugą dėl įtarimų, kad premjeras Gintautas Paluckas galėjo apeiti ES paramos paskirstymo taisykles – jo valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, tačiau esama įtarimų, jog paskolos lėšos iš tikrųjų atiteko kitai, su juo susijusiai bendrovei „Emus“, taip sukuriant galimą schemą fiktyviai paramai gauti.
Abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu, turi tuos pačius akcininkus, o paskola suteikta neįprastai greitai, dar iki įvykdyto kapitalo padidinimo. Opozicija įžvelgia galimą kreditinį sukčiavimą ir interesų konfliktą, nes tuo metu Paluckas dalyvavo Vyriausybės sprendimuose, susijusiuose su paskolą skyrusiu banku ILTE. Nors pats premjeras kaltinimus atmeta, tyrimą jau pradėjo VTEK, STT ir Generalinė prokuratūra.
Seime niekaip nesutariama dėl to, koks turėtų būti tas NT mokestis
Šią savaitę Seime buvo svarstoma jau septintoji nekilnojamojo turto mokesčio versija, kuri, kaip teigia buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, ne tik sumažintų dabar mokamą mokestį nuo 16 mln. iki 9 mln. eurų, bet ir leistų kai kuriems valdančiosios koalicijos nariams visiškai išvengti prievolės arba mokėti ženkliai mažiau, keldama abejonių dėl skaidrumo ir grėsmę netekti beveik 90 mln. eurų ES lėšų.
Nors siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą turto vertės ribą ir taikyti 0,1–1 proc. tarifus, visuomenėje kyla nerimas dėl didėsiančių mokesčių, ypač didmiesčiuose ir kurortuose, kur nauji tarifai būtų skaičiuojami pagal rinkos vertes – pavyzdžiui, Neringoje už nedidelį butą gali tekti mokėti iki 2000 eurų per metus.
Pergalę rinkimuose išplėšė naujasis Lenkijos prezidentas K. Nawrockis, o P. Korėjai vadovaus Lee Jae-myung
Lenkijos prezidento rinkimuose nedidele persvara laimėjęs konservatyvus istorikas Karolis Nawrockis (50,89 %) žada nacionalistinę ir euroskeptišką politiką, galinčią stabdyti liberalius premjero Donaldo Tusko planus dėl socialinių reformų ir žmogaus teisių.
Atsakydamas į iššūkį, Tuskas inicijuoja pasitikėjimo balsavimą, siekdamas sutelkti valdančiąją koaliciją ir parodyti ryžtą tęsti darbą nepaisant augančios politinės įtampos.
Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, Karolio Nawrockio pergalė žymi Lenkijos visuomenės gilų politinį susiskaldymą ir konservatyvios, euroskeptiškos krypties sustiprėjimą. Jis pabrėžia, kad naujasis prezidentas gali pakeisti regioninę politiką, išryškinti įtampas su ES ir Ukraina, o santykiuose su Lietuva kol kas vyrauja neutralumas. Krupavičius taip pat įžvelgia galimą „sugyventinių“ modelio tęsinį ir Donaldo Trumpo įtakos stiprėjimą Europoje.
Tuo tarpu Pietų Korėjos prezidento rinkimus sensacingai laimėjo opozicijos kandidatas Lee Jae-myung, žadėjęs nutraukti autoritarizmo grėsmes po skandalingos Yoon Suk Yeol apkaltos.
Vos pradėjęs eiti pareigas, Lee turi spręsti ne tik susiskaldžiusios visuomenės vienijimo užduotį, bet ir galimą ekonominę krizę dėl D. Trumpo paskelbtų 25 proc. muitų Pietų Korėjos eksportui. Jo skeptiškas požiūris į JAV–Korėjos aljansą ir noras stiprinti ryšius su Kinija jau kelia įtampą Vašingtone, kur skamba kaltinimai „komunistiniu perversmu“, nors oficialūs JAV pareigūnai siekia išlaikyti strateginę partnerystę.
Olandiją ištiko rimta politinė krizė
Nyderlanduose įsiplieskė rimta politinė krizė – vos po 11 mėnesių subyrėjo premjero Dicko Schoofo vyriausybė, kai populistinės Laisvės partijos (PVV) lyderis Geertas Wildersas paskelbė pasitraukiantis iš valdančiosios koalicijos dėl partnerių atsisakymo priimti jo griežtą prieglobsčio ribojimo planą. Šis sprendimas, priimtas likus kelioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje, atveria kelią pirmalaikiams rinkimams ir kelia klausimų dėl šalies politinio stabilumo.
Wilderso reikalavimai – nuo kariuomenės dislokavimo sienų kontrolei iki prieglobsčio centrų uždarymo – sukėlė tiek vidaus, tiek tarptautinę kritiką. Premjeras Schoofas sprendimą vadino „neatsakingu“, o opozicija kaltina Wildersą sąmoningai siekus žlugdyti koaliciją savo politinės naudos vardan.
Vakarai griežtina gynybą: JAV kariai lieka Europoje, Britanija ruošiasi karui
Vilniuje apsilankęs naujasis NATO vadovas Markas Rutte patikino, kad JAV neketina mažinti savo karinių pajėgų Europoje, nepaisant ilgalaikio strateginio dėmesio poslinkio į Aziją. Jo teigimu, Amerikos konvencinis buvimas žemyne išliks stiprus, o tai patvirtino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pažymėjęs šalies pasirengimą priimti daugiau JAV karių.
O štai Didžioji Britanija pristatė ambicingą gynybos strategiją: milijardinės investicijos į ginkluotę, infrastruktūrą ir gamyklas, kibernetines bei priešraketines sistemas, net planuojamas savanorių pajėgų grąžinimas.
Derybos dėl taikos Stambule neužtikrino karo pabaigos Ukrainoje
Stambule vykusios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos vėl baigėsi be proveržio – Maskva atmetė Ukrainos reikalavimą dėl besąlygiško ugnies nutraukimo, o pati pateikė ultimatumus, kuriuos Kyjivas vadina nepriimtinais.
Tuo metu Ukraina smogė giliai Rusijoje – per slaptą operaciją „Voratinklis“ 117 dronų sunaikino daugiau nei 40 karo lėktuvų, padarydami žalą už 7 mlrd. dolerių. Nors abi šalys susitarė dėl humanitarinių klausimų – belaisvių ir žuvusiųjų apsikeitimo bei neteisėtai deportuotų vaikų grąžinimo – karo veiksmai toliau eskaluojasi, o prezidentas V. Zelenskis ragina Vakarus stiprinti spaudimą Rusijai, kol ši neparodo rimtų ženklų dėl taikos.
Po itin tikslios Ukrainos dronų atakos Rusijos oro bazėms, D. Trumpas ir V. Putinas surengė pirmą telefoninį pokalbį per mėnesį. Putinas žadėjo atsakomąjį smūgį, kaltino Ukrainą terorizmu, tačiau pats atmetė taikos siūlymus. Tuo metu Kyjivas reikalauja grąžinti deportuotus vaikus ir atskleidžia, kad įspūdinga operacija „Voro tinklas“ būtų neįvykusi, jei Maskva būtų sutikusi su paliaubomis.
Teismai prieš tarifus: ar Trumpo prekybos karas žlugs Aukščiausiajame Teisme?
JAV prekybos karas pasiekė lūžio tašką: Aukščiausiasis Teismas svarsto, ar prezidentas gali vienašališkai taikyti šimtų milijardų dolerių vertės importo tarifus, kaip tai darė Donaldas Trumpas savo „Išlaisvinimo dienos“ mokesčių kampanijoje.
Remdamiesi „svarbių klausimų“ ir „neperleidimo“ doktrinomis, teismai jau nusprendė, kad dalis šių tarifų viršija prezidento galias, nes muitų įgaliojimus Konstitucija priskiria Kongresui. D. Trumpas įspėja apie „ekonominį žlugimą“, jei teismai nuspręs prieš jo politiką, tačiau tuo pat metu laikinai stabdo tarifų taikymą Kinijai iki 2025 m. rugsėjo, siekdamas išlaikyti derybinį lankstumą. Tuo tarpu smulkieji verslai JAV skundžiasi milžiniška žala, o pasaulinės rinkos reaguoja jautriai – tai prekybos politika, kuriai teismų sprendimai gali nubrėžti ribas visam XXI amžiui.
Tuo tarpu per 90 minučių trukusį pirmąjį D. Trumpo ir Xi Jinpingo pokalbį nuo Trumpo sugrįžimo į prezidento postą, abi pusės aptarė įstrigusias prekybos derybas, muitų mažinimą ir retųjų žemės mineralų tiekimą, tačiau nors susitikimas įvardytas kaip „teigiamas“, esminiai nesutarimai dėl technologijų, „TikTok“ ir fentanilio liko neišspręsti.
Savo ruožtu Trumpas padvigubino plieno ir aliuminio importo muitus iki 50 %, siekdamas sustiprinti JAV pramonę ir gynybos sektorių, tačiau verslas ir ekspertai perspėja: dėl šio sprendimo išaugs gamybos kainos, bus prarastos darbo vietos, o sąjungininkai grasina atsakomaisiais tarifais. Tuo tarpu tokioms šalims kaip Jungtinė Karalystė taikomos išimtys, o smulkieji JAV gamintojai jau skaičiuoja didėjančias sąnaudas.
Rutte siūlo 5 % gynybos tikslą NATO, Trumpas įveda naują kelionių draudimą 12 šalių piliečiams
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje, generalinis sekretorius M. Rutte siūlo padidinti gynybos finansavimą iki 5 % BVP, siekdamas išvengti D. Trumpo kritikos dėl Europos šalių išlaidų ir užsitikrinti jo palankumą.
Tuo metu D. Trumpas paskelbė naują kelionių draudimą 12-os šalių piliečiams, motyvuodamas nacionalinio saugumo grėsme ir tęsiantis savo ankstesnę migracijos politiką.
Visiškai uždrausta atvykti iš šių šalių: Afganistano, Mianmaro, Čado, Kongo Respublikos, Pusiaujo Gvinėjos, Eritrėjos, Haičio, Irano, Libijos, Somalio, Sudano ir Jemeno.
Slovakija blokuoja sankcijas Rusijai, JAV taikosi į TBT teisėjus dėl Izraelio bylos
Slovakijos parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę nesutikti su naujomis ES sankcijomis Rusijai, tvirtindamas, kad jos žalingos Slovakijos ekonomikai ir kelia grėsmę šalies konkurencingumui – šį žingsnį palaikė premjero Roberto Fico vadovaujama valdančioji dauguma, taip dar labiau nutoldama nuo Vakarų sąjungininkų linijos Ukrainos klausimu.
Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė sankcijas keturiems Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjams, prisidėjusiems prie arešto orderių Izraelio lyderiams ir tyrimų dėl JAV karių Afganistane – šis žingsnis, tęsiantis D. Trumpo administracijos priešiškumą tarptautinėms institucijoms, sulaukė aštrios TBT kritikos, įspėjančios apie bandymus pakenkti pasaulinei teisinei tvarkai.
Migracijos sprendimai JAV ir Vokietijoje keičia žaidimo taisykles
JAV ir Vokietijoje migracijos politika atsidūrė teismų taikiklyje: JAV Aukščiausiasis Teismas suteikė Donaldo Trumpo administracijai žalią šviesą nutraukti Joe Bideno laikais pradėtą humanitarinę CHNV programą, leidusią daugiau nei 500 000 žmonių iš Lotynų Amerikos legaliai atvykti į šalį, o tai atveria kelią masinėms deportacijoms ir migrantų teisinio statuso panaikinimui.
Tuo tarpu Vokietijoje Berlyno administracinis teismas pažemino kanclerio Friedricho Merzo vyriausybės pastangas griežtinti sienų kontrolę, nuspręsdamas, kad migrantai negali būti išsiunčiami, kol neišsiaiškinta, kuri ES valstybė atsakinga už jų prieglobsčio prašymą – abu sprendimai atskleidžia gilų susidūrimą tarp teisės viršenybės ir griežtėjančių politinių ambicijų, kai migracijos klausimai vis labiau tampa ne tik humanitarine, bet ir rinkimų strategijos dalimi.
