D. Trumpui leidžiama nutraukti J. Bideno laikų programą: 500 000 žmonių netenka teisinio statuso
JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį patenkino D. Trumpo administracijos skundą ir sustabdė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris būtų įpareigojęs toliau vykdyti prezidento Joe Bideno laikais pradėtą migracijos programą. Ši programa leido daugiau nei 500 000 žmonių iš Kubos, Haičio, Nikaragvos ir Venesuelos legaliai patekti į JAV per humanitarinę „parolę“, laikiną humanitarinį leidimą atvykti[1].
Sprendimas laikomas didžiule politikos pergale prezidentui D.Trumpui, nes suteikia jam laisvę masiškai atšaukti teisinę šių asmenų apsaugą ir imtis deportacijos veiksmų. Sprendimas buvo pateiktas trumpu, be motyvų, vieno sakinio nutarimu.
Dvi liberaliai nusiteikusios teisėjos, Sonia Sotomayor ir Ketanji Brown Jackson, nesutiko su daugumos pozicija. Teisėja K. Brown Jackson griežtai kritikavo sprendimą, teigdama, kad jis suteikia vyriausybei „neribotą veiksmų laisvę“, nepaisant įstatymų ribų, ir kad tai „paleidžia griovimo bangą“ migrantų bendruomenėse.
„Net jei manytume, kad įstatymas leidžia taip nutraukti lygtinį paleidimą, teismai pirmiausia turėtų nuspręsti dėl tokio itin reikšmingo klausimo. Šiandien teismas leidžia vyriausybei tiesiog daryti, ką ji nori, nepaisant teisinių apribojimų,“ rašė K. Brown Jackson.
CHNV programa: masinės migracijos valdymo priemonė ar įstatymo iškreipimas?
Ginčo centre dabar J. Bideno laikais pradėta vadinamoji CHNV programa, kuri leido žmonėms iš keturių Lotynų Amerikos šalių atvykti į JAV be vizos, jei jie turėjo rėmėją ir atskrido per oro uostus. Tikslas buvo sumažinti spaudimą pietinei sienai, leidžiant migrantams atvykti tvarkingiau.
Daugiau nei pusė milijono migrantų gavo dvejų metų laikiną teisinį statusą bei leidimus dirbti. Tačiau D. Trumpo administracija kritikavo programą, tvirtindama, kad ji iškreipia įstatymą ir leidžia į šalį patekti nusikaltėliams. Spaudoje buvo aptikti atvejai, kai rėmimai buvo pardavinėjami už pinigus, arba kai paraiškose buvo nurodomi net tokie netikri duomenys, kaip Michelle Obamos paso numeris.
D. Trumpas savo rinkimų kampanijoje pažadėjo programą nutraukti pirmąją savo naujos kadencijos dieną. 2024 m. sausį jo administracija ėmėsi veiksmų ir paskelbė apie programos uždarymą ir paragino dalyvius per 30 dienų išvykti[2].
Tačiau federalinė teisėja Indira Talwani šį sprendimą sustabdė, nurodydama, kad pagal įstatymą parolė turi būti tiek suteikiama, tiek nutraukiama individualiai, o ne masiškai. Teisėja rašė: „Atsakovai nepateikė nei esminio pagrindimo, nei viešojo intereso argumento, kuris pateisintų iš anksto nutraukti konkretaus laikotarpio leidimus žmonėms, kurie ją teisėtai gavo.“
Teisinis ginčas ir galimos pasekmės šimtams tūkstančių migrantų
D. Trumpo administracija, vadovaujama Vidaus saugumo sekretorės Kristi Noem, teigė, kad laikinas humanitarinis leidimas atvykti tai diskrecinė priemonė, kuri gali būti bet kada nutraukta. Generalinis advokatas Johnas Saueris Aukščiausiajam Teismui pateikė argumentą, kad J. Bideno programos visada buvo laikinos ir kad Kongresas neleidžia federaliniams teisėjams vertinti tokio pobūdžio sprendimų.
Savo ruožtu imigrantų teisių gynėjai pabrėžė, kad dauguma programos dalyvių turėjo teisėtą statusą ir buvo paruošę dokumentus, įsikūrę JAV, turėjo šeimas, darbus. Pasak Karen Tumlin iš Justice Action Center, „šiandien legalūs žmonės per naktį buvo paversti nelegaliais. Tai turėtų sukrėsti visus.“
Beveik pusė milijono žmonių iš CHNV programos dabar rizikuoja būti deportuoti arba netekti darbo leidimų. Tūkstančiai jų gyvena Floridoje, kur gyvena įtakingos Kubos, Venesuelos ir Haičio bendruomenės, galinčios paveikti politinius balansus tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijose.
D. Trumpas triumfuoja, bet kritika auga
Po sprendimo D. Trumpas pareiškė: „Tai puiki Aukščiausiojo Teismo nutartis. Ačiū Dievui.“ Jo administracijos atstovai pakartojo, kad nepriimtina, jog J. Bidenas „įskraidino pusę milijono nelegalių imigrantų“ ir kad „lėktuvai skrenda į abi puses“, užsimenant apie deportacijas.
Imigrantų gynėjai tikėjosi, kad jei Aukščiausiasis Teismas ir leis nutraukti programą, bent jau bus reikalaujama 30 dienų įspėjimo laikotarpio, bet tokio reikalavimo nebuvo nustatyta. Sprendimas taip pat gali paveikti kitas panašias programas, pagal kurias į JAV pateko afganai, ukrainiečiai ir centrinės Amerikos vaikai.
Jei tendencija bus tęsiama, Aukščiausiasis Teismas gali įtvirtinti precedento neturintį prezidento teisėtą veiksmų lauką migracijos srityje ir net jei tai reiškia, kad šimta tūkstančių žmonių per naktį neteks teisinės apsaugos.
