Nepaisant baimių, JAV buvimo Europoje mažinimo ženklų nėra
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Vilniuje patikino, kad nėra jokių ženklų, jog Jungtinės Valstijos svarstytų savo kariuomenės buvimo Europoje mažinimą. Priešingai anot jo, Vašingtonas ketina išlaikyti „labai stiprią karinių pajėgų laikyseną“ žemyne.
„Žinoma, JAV be Europos taip pat turi rūpintis Artimųjų Rytų regionu ir Indijos-Ramiojo vandenyno erdve. Natūralu, kad ilgainiui, stiprinant gynybines galias, Jungtinės Valstijos vis labiau orientuosis į Aziją“, žurnalistams kalbėjo M. Rutte spaudos konferencijoje Vilniuje.
„Tačiau esu įsitikinęs, kad šalia branduolinio atgrasymo JAV išlaikys labai stiprų konvencinį karinį buvimą Europoje“, pridūrė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo NATO rytinio flango, Bukarešto devyneto (B9), ir Šiaurės šalių susitikimo kontekste.
Gandai dėl JAV pasitraukimo ir atsakas iš Vilniaus
M. Rutte komentarai skamba reaguojant į vis pasikartojančius kaltinimus, esą JAV, ieškodama išeičių derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, svarsto mažinti karių skaičių Europoje. Dar 2025 m. vasarį JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, lankydamasis Lenkijoje, perspėjo, kad negalima manyti, jog „Amerikos karių buvimas Europoje truks amžinai“.
Tuo metu tarptautinių santykių tyrimų tarybos (Council on Foreign Relations) duomenimis, 2025 m. pradžioje Europoje buvo dislokuota apie 84 tūkst. JAV karių. Per visą Rusijos karo prieš Ukrainą laikotarpį, kuris tęsiasi jau ketvirtus metus, šis skaičius svyravo tarp 75 ir 105 tūkst. karių.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas tame pačiame renginyje, taip pat paneigė turintis bet kokių žinių apie JAV karių mažinimą Europoje. „Šiuo metu Lietuvoje turime 1 000 JAV karių, kurie tarnauja kartu su Vokietijos, Norvegijos ir NATO priešakinių pajėgų kariais“, sakė jis, turėdamas omenyje NATO „Enhanced Forward Presence“ (eFP) batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.
Lietuva pasirengusi priimti daugiau JAV pajėgų
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti dar daugiau amerikiečių karių, jei tokia būtų politinė valia iš Vašingtono pusės. „Jei tik JAV administracija apsispręstų, mes pasirengę padidinti šį skaičių“, patikino jis.
M. Rutte ir G. Nausėdos pasisakymai aiškiai rodo, kad Europos NATO šalys vertina JAV karinį buvimą kaip gyvybiškai svarbų stabilumui regione ir nenori, kad jis būtų mažinamas. Nepaisant kalbų apie JAV strateginį dėmesio poslinkį į Aziją, Aljanso vadovybė teigia nematanti priežasčių abejoti Vašingtono įsipareigojimais Europai.
