Pateikta NT mokesčio versija būtų „pigesnė“ gyventojams ir atleistų kai kuriuos valdančiuosius nuo prievolės?
Praėjusioje kadencijoje finansų ministrės pareigas ėjusi konservatorė Gintarė Skaistė pranešė, kad Seime ketvirtadienį debiutavo jau 7-oji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio versija, o kelią jau skinasi net ir aštuntoji. Visgi, kuri parlamentarams įtiks, kol kas taip ir lieka neaišku – svarbiausia dabar esą užglaistyti netikėtai iškilusius skandalus.
Konservatorė pasipiktinusi, kad pagal 7-tąją versiją mokestis gyventojams ne brangtų, o priešingai – atpigtų ir į biudžetą būtų surenkama tik 9 mln. eurų, kai tuo tarpu dabar ši suma siekia 16 mln. eurų[1].
G. Skaistė taip pat atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus šioms pataisoms, šio mokesčio daug kas iš dabar mokančių esą paprasčiausiai nebemokėtų arba mokėtų kelis kartus mažiau, o tame tarpe – galimai ir kai kas iš valdančiosios koalicijos.
„Nesvarbu net tai, kad dėl to EK gali neišmokėti Lietuvai beveik 90 mln. eurų.“ – rėžė G. Skaistė. „Svarbiausia – kad Palucko paskola jau nebeatrodo tokia skandalinga, o Remigijus vėl gali pasirodyti „bachūras“ tarp rinkėjų.“
Galutinis sprendimas dėl NT mokesčio atidedamas
Ir, nors valdančioji koalicija jau pasiekė preliminarų susitarimą neapmokestinti pirmojo būsto, socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas ragina neskubėti džiaugtis[2].
Pasak jo, tai dar ne galutinis sprendimas – viską nulems Biudžeto ir finansų komitetas, kuris savo išvadą pateiks tik kitą savaitę, gavęs ekspertinį mokslininkų vertinimą. Frakcijoje kol kas nėra vieningos nuomonės – pasak R. Motuzo, kai kurie nariai pasisako už, kiti – prieš, o dėl galimų pataisų dar net nebuvo tartasi.
Finansų ministras Rimantas Šadžius viešai nekomentuoja koalicijos sprendimo, nes, kaip pats teigia, dar nėra susipažinęs su visomis detalėmis. Tuo metu Seimo komitetuose nuomonės taip pat išsiskiria – Kaimo reikalų komitetas ragina visą NT mokesčio projektą atmesti, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jam pritarė tik vieno balso persvara.
Vyriausybės pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti vadinamąsias „grindis“ – t. y. kokia turto vertė būtų neapmokestinama, o virš šios ribos taikyti 0,1–1 proc. tarifus. Mažiausia mokesčio riba būtų 10 tūkst. eurų vienam asmeniui.
Seime dar nepriimtas sprendimas dėl visuotinio NT mokesčio. Emilijos Barčytės nuotrauka
Valdininkai svarsto, kad neįvedus NT mokesčio „triukšmas būtų dar didesnis“
Tuo tarpu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis įspėja, kad jei Seimas nepriims siūlomo įstatymo, nuo 2026 m. įsigalios naujos turto vertės pagal senąją tvarką, o tai reikštų gerokai didesnius mokesčius – apie 150 mln. eurų į biudžetą ir daug skaudžių pasekmių gyventojams, ypač Vilniuje[3].
Valdžia pabrėžia, kad mokestis būtinas norint gauti „įšaldytas“ ES lėšas bei stiprinti savivaldybių infrastruktūrą. Pagal projektą, savivaldybės galėtų pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę ir taikyti 0,1–1 proc. tarifus, tačiau visuomenėje tvyro nerimas – ypač dėl antrųjų būstų.
Didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad nekilnojamojo turto vertė nuo kitų metų bus susieta su rinkos kainomis, o tai mokesčius išaugintų kartais. Neringoje gyventojai už nedidelį butą per metus galėtų mokėti apie 2 tūkst. eurų, Vilniuje – daugiau nei du kartus daugiau nei dabar.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragina leisti savivaldybėms reguliuoti tarifus ir antrajam būstui, kad būtų išvengta „mokestinio šoko“. Kritika girdima ir dėl nepakankamos komunikacijos – žmonės nežino, kiek mokės ateityje, o daliai nepatinka, kad surinkti pinigai nebus skiriami, pavyzdžiui, gynybai, dėl ko apskritai ir kilo idėja įvesti šį mokestį.
Profsąjungos taip pat pasisako prieš. „Sandraugos“ vadovas Kęstutis Juknys teigia, kad NT mokestis – tai prabangos mokesčio tąsa, o savivaldybėms suteikiama per daug galios.
