G. Wilderso pasitraukimas sugriovė koaliciją: Olandijos vyriausybė žlunga dėl nesutarimų migracijos klausimu
Olandijos ministras pirmininkas Dikas Schoofas atsistatydino antradienį po to, kai dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas paskelbė, jog jo vadovaujama Laisvės partija (PVV) traukiasi iš valdančiosios koalicijos dėl nesutarimų migracijos politikos srityje.
„Šito neturėjo įvykti. Manau, kad sprendimas pasitraukti iš koalicijos yra neatsakingas ir nereikalingas“, pareiškė D. Schoofas. Jis patvirtino, kad iki dienos pabaigos pateiks visos vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą karaliui Willemui Aleksandrui[1].
D. Schoofas pabrėžė, kad vyriausybė toliau dirbs kaip laikinoji administracija iki bus surengti pirmalaikiai rinkimai. Jų data dar nėra nustatyta. G. Wilderso sprendimas pasitraukti iš koalicijos žengtas likus vos trims savaitėms iki planuojamo NATO viršūnių susitikimo Hagoje, ir reiškia vos 11 mėnesių trukusios vyriausybės žlugimą.
„Jokio parašo po mūsų prieglobsčio planu. PVV traukiasi iš koalicijos“, pareiškė G. Wildersas socialiniame tinkle „X“. Žurnalistams jis sakė: „Aš pasirašiau už griežčiausią prieglobsčio politiką, o ne už Nyderlandų žlugimą.“
Koalicijos partneriai sureagavo griežtai. VVD lyderė Dilan Yesilgöz šį sprendimą pavadino „labai neatsakingu“, o BBB vadovė Caroline van der Plas pridūrė: „Jis ne Nyderlandus stato pirmiausia, o Geertą Wildersą.“
G. Wilderso tikslas: planas prieš migraciją, tačiau koalicija jo nepalaikė
G. Wildersas dar praėjusį pirmadienį paskelbė 10 punktų planą, kuriuo siekė ženkliai sumažinti migraciją. Spaudos konferencijoje pareiškęs, kad „pirštinės numestos“, jis įspėjo, jog jo partija trauksis iš vyriausybės, jei migracijos politika nebus sugriežtinta.
Tarp siūlymų buvo visiškas prieglobsčio teikimo sustabdymas, laikinas šeimų susijungimo stabdymas net tiems, kuriems jau suteiktas pabėgėlio statusas, visų Sirijos piliečių, turinčių laikinas vizas ar prieglobsčio paraiškas, išsiuntimas bei esamų prieglobsčio centrų uždarymas[2].
„Uždaryti sienas prieglobsčio prašytojams ir šeimų susijungimams. Naujų prieglobsčio centrų nestatyti. Uždaryti jau veikiančius“, taip planą apibendrino G. Wildersas. Jis taip pat siūlė kariuomenės dislokavimą sienų apsaugai ir dvigubą pilietybę turinčių nusikaltėlių deportavimą. Šios priemonės daugelio ekspertų buvo įvertintos kaip neįgyvendinamos arba neteisėtos.
Opozicinės partijos ir žmogaus teisių gynėjai pasisakė prieš šias priemones, pabrėždami būtinybę steigti naujus prieglobsčio centrus dėl perpildymo ir nežmoniškų sąlygų. Kai kurie stebėtojai teigia, kad G. Wildersas sąmoningai išprovokavo krizę, siekdamas sugriauti vyriausybę ir paspartinti naujus rinkimus.
Politinis chaosas prieš NATO viršūnių susitikimą: įtampa auga tiek vidaus, tiek tarptautiniu mastu
Diko Schoofo vadovaujama vyriausybė buvo nestabili nuo pat pradžių. Po netikėtos PVV pergalės 2023 m. lapkritį (37 vietos iš 150), G. Wildersui nepavyko tapti premjeru dėl kitų partijų pasipriešinimo. Vis dėlto buvo suformuota keturių partijų koalicija: VVD, NSC, BBB ir PVV. Nuo pat pradžių kilo abejonių dėl G. Wilderso pasirengimo laikytis konstitucijos ir demokratinių normų.
Vyriausybė jau anksčiau patyrė krizę lapkritį, kai NSC ministras atsistatydino dėl rasistinių komentarų. Ši dabartinė krizė kyla likus vos kelioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje, kurio metu į Nyderlandus atvyks pasaulio lyderiai.
Kadangi vyriausybė žlugo, neaišku, ar pavyks priimti sprendimus dėl gynybos finansavimo. Tai ypač svarbu, nes susitikimui vadovaus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, buvęs Olandijos premjeras.
Opozicijos lyderis Fransas Timmermansas pareiškė: „Kito kelio nematau. Reikia naujų rinkimų. Nyderlandai nusipelno vyriausybės, kuri vienija žmones ir kartu ieško realių sprendimų.“ Koalicijos partneriai taip pat kritikavo G. Wildersą dėl politinės atsakomybės stokos. „Mūsų žemyne vyksta karas. Užuot priėmęs iššūkį, Wildersas parodė, kad nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės“, sakė Dilan Yesilgöz. „Šiuo metu vyriausybės žlugimas yra neatsakingas veiksmas“, pridūrė NSC vadovė Nicolien van Vroonhoven.
Naujos rinkimų datos dar nėra, bet tikimasi, kad jie vyks po kelių mėnesių. Nors PVV per praėjusius rinkimus surinko apie 23 % balsų, šiuo metu apklausose partija laikosi ties 20 %, tiek pat kaip ir Timmermanso Darbo/Žaliųjų blokas. Artėjantys rinkimai žada tapti dar vienu politiniu lakmuso popierėliu rinkėjų požiūriui į migracijos ir pragyvenimo kainos klausimus Europoje.
