Karo nutraukti nepavyko: Maskva atmetė besąlyginių paliaubų siūlymą
Pirmadienį Stambule vykusios antrosios tiesioginės Rusijos ir Ukrainos taikos derybos baigėsi be esminio proveržio. Kaip nurodo Ukrainos derybų delegacija, Maskva atmetė pagrindinį Kyjivo ir jo sąjungininkų Vakaruose reikalavimą: besąlygišką ugnies nutraukimą[1].
Ukrainos gynybos ministras ir delegacijos vadovas Rustemas Umerovas po susitikimo patvirtino, kad Ukrainos pusė reikalauja „visiško ir besąlygiško 30 dienų paliaubų sausumoje, jūroje ir ore“, kurios leistų „nedelsiant nutraukti žudymus“.
Ukrainos siūlymas dėl paliaubų, anot R. Umerovo, buvo perduotas Rusijai dar prieš kelias dienas, tačiau Maskva savo pasiūlymą pateikė tik per susitikimą. Nors oficialūs dokumentai kol kas neskelbiami, Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė esą svarbiausius Maskvos pozicijos punktus: reikalavimą Ukrainai atsitraukti iš keturių Rusijos iš dalies okupuotų sričių, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios, bei sumažinti kariuomenę.
Taip pat Rusija siekia uždrausti Ukrainai jungtis prie bet kokių karinių aljansų, įteisinti rusų kalbą kaip valstybinę ir panaikinti sankcijas Rusijai. Ukrainos užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia po susitikimo tvirtino, kad Rusija „dar kartą atmetė besąlygišką paliaubų siūlymą“.
Ukrainos pusė pabrėžė laukianti atsakymo į savo pasiūlymus iki birželio pabaigos ir siekianti pasirengti aukščiausio lygio susitikimui tarp prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau kol kas tam nėra jokių ženklų.
Belaisvių mainai ir žuvusiųjų perdavimas: vienintelės susitarimo sritys
Nors didžioji dalis susitikimo baigėsi be konkrečių sprendimų, šalys susitarė dėl humanitarinių veiksmų. Abi pusės patvirtino ketinančios artimiausiu metu apsikeisti sunkiai sužeistais bei sunkiomis ligomis sergančiais karo belaisviais, taip pat jaunesniais nei 25 metų kariais[2].
Taip pat buvo pasiektas susitarimas dėl žuvusių karių palaikų perdavimo: Rusija kitą savaitę ketina perduoti 6 000 ukrainiečių karių kūnų, tuo metu V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina mainais perduos tiek pat rusų karių palaikų, tačiau datos nenurodė.
Ukrainos delegacija taip pat perdavė Rusijos atstovams sąrašą su šimtais vaikų, kuriuos Kyjivas laiko neteisėtai deportuotais į Rusiją arba laikomais laikinai okupuotose teritorijose. Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė: „Kalbame apie šimtus vaikų, kurie buvo neteisėtai išvežti, prievarta perkelti ar laikomi okupuotose teritorijose. Laukiame Rusijos atsakymo. Dabar kamuolys jų pusėje.“
Tai buvo antrasis aukšto lygio derybų susitikimas šiemet. Pirmasis vyko gegužės 16 dieną ir pasibaigė be pažangos, tačiau buvo susitarta dėl tūkstančio karo belaisvių apsikeitimo abiem pusėms. Jis jau įvyko ir sėkmingai.
V. Zelenskio prioritetai ir vakarų spaudimas: kol nėra pažangos, reikia stiprinti gynybą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pirmadienį lankėsi Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžė, kad „kol iš Rusijos nesulaukiama jokių prasmingų signalų dėl karo pabaigos, svarbiausia yra stiprinti mūsų gynybą“. Jis taip pat paragino Vakarų šalis didinti spaudimą Rusijai naujomis sankcijomis, ypač jei Stambule vykusios derybos nebus rezultatyvios.
Pasak Kyjivo, šiuo metu trys svarbiausi Ukrainos tikslai: 30 dienų ugnies nutraukimas, naujas belaisvių apsikeitimas ir neteisėtai deportuotų vaikų grąžinimas. Tuo metu Maskva, anot jos atstovų, kalba tik apie „ilgalaikę taiką“, tačiau nenurodo jokių konkrečių žingsnių, o nuolat kartoja senas sąlygas, kurias Kyjivas ir jo sąjungininkai vadina de facto kapituliacija.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia dar kartą pareiškė, kad paliaubos įmanomos tik tuo atveju, jei Ukraina sustabdys mobilizaciją ir nustos gauti karinę pagalbą iš užsienio. Rusija taip pat reikalauja, kad NATO sustabdytų savo plėtrą į rytus ir kad Ukraina oficialiai įsipareigotų būti neutrali.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė nepasitenkinimą Maskvos pozicija. Pastarosiomis dienomis jis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad V. Putinas „visiškai pamišęs“ ir „žaidžia su ugnimi“. Vis dėlto, nepaisant griežtų pareiškimų, D. Trumpo administracija kol kas nesiryžo įvesti naujų sankcijų Rusijai.
V. Zelenskis paragino JAV pateikti „naują stiprų sankcijų paketą“, jei derybos ir toliau strigs. Tad kol kas, nepaisant kai kurių humanitarinių susitarimų, reikšmingo žingsnio taikos link padaryti nepavyko.
