Lenkijoje fiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas ir arši kandidatų į prezidentus kova
2025 m. Lenkijos prezidento rinkimai atnešė dramatišką politinį posūkį – pergalę išplėšė konservatyviosios opozicijos kandidatas Karolis Nawrockis, vos keliais procentais aplenkęs Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį. Rinkėjų aktyvumas pasiekė rekordą, o rezultatai atskleidė gilėjančią Lenkijos visuomenės poliarizaciją. Politologas Algis Krupavičius, analizuodamas rinkimų rezultatus, statistiką ir politinius signalus, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, ką K. Nawrockio pergalė reiškia Lenkijai, Europai ir santykiams su Lietuva.
„Pirmiausia – apie rezultatus. 2025 metų prezidento rinkimuose Lenkijoje fiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – antrajame ture balsavo net 71,6 proc. rinkėjų. Tai aukščiausias aktyvumas nuo 1990 metų. Ankstesniuose palyginimui rinkimuose – 1995 ir 2020 metais – aktyvumas siekė 68,2 proc. Šių metų aktyvumo lygis išsiskiria, ypač Lietuvos kontekste, kur net ir prezidento rinkimuose dažnai nesulaukiama nė 55 proc. dalyvavimo“, – sako politologas Algis Krupavičius.
Anot jo, rinkimų rezultatai patvirtino prognozes, kad kova bus itin įtempta.
„Kalbant apie balsų pasiskirstymą – kaip ir prognozuota, antrajame ture rezultatai pasidalijo beveik po lygiai. Pirmasis rinkimų turas signalizavo, kad Karolio Nawrockio pozicijos stipresnės nei Varšuvos mero Rafało Trzaskowskio, nors skirtumas buvo nedidelis. Trijų dešiniųjų kandidatų surinkta beveik 50 proc. balsų pirmajame ture – tai reikšmingas indikatorius“, – pažymi A. Krupavičius.
Galutiniai rezultatai, paskelbti po antrojo turo birželio 1 d., parodė, kad K. Nawrockis laimėjo surinkęs 50,89 proc. balsų, o R. Trzaskowskis gavo 49,11 proc.
„Trzaskowskiui pavyko padidinti savo balsų dalį antrajame ture dėl padidėjusio aktyvumo – tie keli papildomi procentai rinkėjų, kurie prisijungė prie balsavimo, daugiausia pasirinko būtent Varšuvos merą“, – aiškina politologas.
Lenkijoje pastebima poliarizuota visuomenė: kaimas prieš miestą
Rinkimų rezultatai atskleidė gilų Lenkijos visuomenės susiskaldymą.
„Sociologiniai duomenys rodo, kad Nawrockis laimėjo rinkimus kaimiškose vietovėse – ten už jį balsavo apie 63,4 proc. rinkėjų. Miestuose Trzaskowskis gavo net 67,8 proc. balsų“, – teigia A. Krupavičius.
Amžiaus grupių analizė taip pat atskleidžia įdomias tendencijas:
„Nawrockis surinko daugiausia balsų tarp 18–29 metų rinkėjų (apie 52 proc.), o Trzaskowskį palaikė daugiausia 40-mečiai ir 50-mečiai. Tarp vyresnių nei 60 metų rinkėjų palaikymas pasiskirstė apylygiai, kiek daugiau palaikymo gavo Nawrockis.“
Pasak politologo, Lenkijos politinis žemėlapis išlieka padalintas:
„Rytų Lenkija, išskyrus didžiuosius miestus, linkusi balsuoti už konservatyvius kandidatus, o šiaurės ir vakarų regionai – už liberalesnius. Ši visuomenės poliarizacija išlieka struktūrinė ir ilgalaikė. Ji nepasikeitė, o tik patvirtinta dar kartą.“
Politiniai signalai Lenkijoje: ar keisis valdžios pusiausvyra?
K. Nawrockio pergalė siunčia stiprius politinius signalus ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai.
„Lenkijoje jau pradėta kalbėti apie būsimus parlamento rinkimus, kurie numatomi 2027 metais pavasarį. Vis dėlto diskusijos apie pirmalaikių rinkimų galimybę tęsiasi. Prognozės rodo, kad valdančioji dauguma gali pasikeisti – valdžią galėtų perimti PiS (Teisė ir teisingumas) partija, kurios pagrindiniu partneriu veikiausiai taptų kraštutinė dešinioji Konfederacija“, – prognozuoja A. Krupavičius.
Jis pažymi, kad Konfederacijos kandidatas Sławomiras Mentzenas pirmajame ture surinko apie 14,8 proc. balsų. O kartu su kitu kraštutinės dešinės kandidatu Grzegorzu Braunu jie sudarė apie penktadalį balsų.
„Politologai kelia klausimus dėl proporcijų tarp PiS ir Konfederacijos – galimai PiS pozicijos bus silpnesnės nei anksčiau, tačiau akivaizdu, kad dabartinė Tusko koalicija silpsta“, – sako jis.
Anot politologo, K. Nawrockio išrinkimas sustiprina „sugyventinio“ modelį Lenkijos politikoje, kai prezidentas ir vyriausybė priklauso skirtingoms stovykloms.
„Viduje, matyt, mes turėsime vadinamąjį „prancūziško scenarijaus“ „sugyventinių“ režimą – politikai, esantys skirtingose stovyklose, turės ieškoti sąveikos būdų. Taip buvo ir iki šiol, po 2023 metų parlamento rinkimų, kai Tusko koalicija sugyveno su prezidentu Duda. Iš esmės toks modelis, tikėtina, tęsis ir toliau, ilgesnį laiką.“, – teigia Krupavičius.
Lietuvos ir Lenkijos prezidento kompetencijos panašios, tačiau Lenkijos prezidentas turi daugiau įtakos
Lenkijos prezidento galios, anot A. Krupavičiaus, yra platesnės nei Lietuvos prezidento, todėl K. Nawrockio pergalė turės reikšmingą įtaką šalies politikai.
„Lenkijos prezidento kompetencijos yra panašios – užsienio politikos srityje, gynybos klausimais, teisės srityje, teisėjų skyrime. Sakytume, netgi labai panašios su Lietuvos prezidento kompetencijomis. Tačiau Lenkijos prezidentas turi daugiau įtakos ir platesnį poveikį.
Pirmiausia – jis dažniau naudojasi įstatymų iniciatyvos teise. Be to, jis turi daug įgaliojimų skirti įvairius administracinius pareigūnus, Nacionalinio banko, Saugumo tarybos narius ir t. t.
Dar vienas svarbus aspektas – Lenkijos prezidentas turi teisę skelbti ir inicijuoti referendumą, kai tuo tarpu Lietuvoje tokios praktikos beveik nėra. Taip pat prezidentas turi teisę sušaukti vyriausybės posėdį ypatingais klausimais ir jam pirmininkauti.
Iš tikrųjų galių ir kompetencijų pusiausvyra šiuo atveju yra Lenkijos prezidento pusėje, nors skirtumas, palyginus su Lietuvos prezidentu, nėra labai didelis. Tačiau jis vis tiek yra stipresnis.“, – aiškina politologas.
K. Nawrockis jau paskelbė savo politinę darbotvarkę, kuri, anot A. Krupavičiaus, orientuota į konservatyvią ir euroskeptišką politiką.
„Kalbant apie vidaus politiką, Nawrockis paskelbė šias iniciatyvas: nedidinti mokesčių, sumažinti PVM, įvesti nulinį pajamų mokestį šeimoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, įkurti aukštųjų technologijų fondą, padaryti vairavimo pamokas nemokamas, stiprinti paramą žemės ūkiui, pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę iš valstybės, prieštarauti ES žaliajam kursui, siūlyti subsidijas ir lengvatinius kreditus šeimos ūkiams“, – vardija politologas.
Užsienio politikoje K. Nawrockis išsiskiria euroskeptiškumu.
„Jis yra euroskeptikas. Palaiko Donaldą Trumpą, kuris prieš rinkimus jį priėmė Baltuosiuose rūmuose. Nawrockis pasirašė deklaraciją, kad netaps prezidentu, jei teks pasirašyti įstatymus, didinančius mokesčius, ribojančius grynųjų naudojimą ar žodžio laisvę“, – sako A. Krupavičius.
Be to, K. Nawrockis laikosi griežtos pozicijos dėl Ukrainos:
„Jis pasirengęs tęsti karinę paramą Ukrainai ir kitais būdais remti šią šalį, tačiau jis aštriai kritikavo ir toliau kritikuoja Volodymyrą Zelenskį, sakydamas, kad šis nesugeba tinkamai elgtis su jį remiančiais partneriais.
Antra, Nawrockis prieštarauja Ukrainos narystei NATO ir Europos Sąjungoje tol, kol nebus išspręstos istorinės problemos tarp Lenkijos ir Ukrainos. Viena iš pagrindinių temų – Volynės žudynės.
Toliau kalbant apie santykius su Ukraina, jis tikisi, kad šie bus grindžiami abipusiškumu – ne tik vienašališka parama, bet ir aiškia atsakomybe už istorinius įvykius, nutikusius Lenkijos ir Ukrainos, lenkų ir ukrainiečių bendruomenių santykių kontekste.“
Politologas pabrėžia, kad K. Nawrockis pasisako prieš Lenkijos karių siuntimą į Ukrainą, o jo išsilavinimas ir patirtis formuos jo politinę laikyseną.
„Žvilgsnis į istoriją, matyt, taip pat bus svarbus, nes pagal išsilavinimą Nawrockis yra istorikas. Jis yra rašęs apie „Solidarumo“ judėjimo atsiradimą Šiaurės Lenkijoje – tai tyrimai, labiau susiję su šiuolaikine istorija po Antrojo pasaulinio karo. Vis dėlto jo, kaip istoriko, patirtis, neabejotinai paliks aiškų pėdsaką jo politikoje, o istorinė atmintis bus vienas iš vektorių, formuojančių jo politinį turinį“, – teigia Krupavičius.
Santykiai su Lietuva – kol kas neaiškūs ir neutralūs
Kalbėdamas apie K. Nawrockio požiūrį į Lietuvą, A. Krupavičius išlieka atsargus:
„Santykiuose su Lietuva – kol kas neutralumas. Lietuva nebuvo Nawrockio kampanijos akiratyje. Prezidentas Nausėda jį pasveikino su išrinkimu, tačiau šiuo metu artimesnių ryšių nėra. Galima tikėtis, kad buvęs prezidentas Andrzejus Duda tarpininkaus santykių plėtrai. Nawrockio šūkis „Pirmiausia Lenkija, pirmiausia lenkai“ gali turėti atspindžių dvišaliuose santykiuose – ypač švietimo, tautinių mažumų ir saugumo klausimais.“
“Kol kas Nausėda kaip prezidentas, aišku, neturi kokių nors artimesnių santykių su Nawrockiu. Priešingai – jo santykiai su Duda yra labai šilti ir asmeniški. Na, jeigu Duda padės Lietuvos prezidentui užmegzti santykius su Nawrockiu, tai būtų tikrai didelė parama. Bet aišku, kad Nawrockis, kaip istorikas, puikiai žino Lenkijos–Lietuvos Respublikos praeitį, tą bendrą istoriją. Jis žino ir konfliktus tarp dviejų šalių – tie dalykiniai aspektai irgi yra svarbūs. Aš manau, kad gali būti daugiau diskusijų apie lygias lenkų bendruomenės galimybes Lietuvoje. Net ir esant tikrai itin šiltiems santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos anksčiau, laikas nuo laiko lenkų mažumos tema atsirasdavo – švietimo srityje, kitose srityse. Na, ta tema gali irgi sugrįžti į dvišalių santykių darbotvarkę.“, – sako A. Krupavičius.
Anot politologo, esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos vadovų išlieka požiūris į Europos Sąjungą.
„Lietuvos ir išrinktojo Lenkijos prezidento pozicijos gerokai skiriasi požiūriu į Europos Sąjungą. Nawrockis akivaizdžiai yra euroskeptikas. Jis – patriotas, jis yra prokrikščioniškas, bet taip pat vienas aštresnių Europos Sąjungos kritikų. Tuo tarpu Lietuva, priešingai, yra euroentuziastė ir eurooptimistė. Čia jų požiūriai laikas nuo laiko tarp Lenkijos ir Lietuvos gali išsiskirti. Kitas dalykas, kuris mus, matyt, suartins, – tai atlantistinės nuotaikos. Nawrockis labai pabrėžia NATO vaidmenį, ypač NATO rytinio flango gynybą. Be to, Nawrockis yra gana aiškiai suformulavęs, kad NATO negali veikti be JAV. Tuo tarpu Lietuva labiau gravituoja į Europos Sąjungos politikų pusę. Čia, matyt, Lietuvai bus sunku „sėdėti ant dviejų kėdžių“ vienu metu.“, – sako A. Krupavičius.
Jis taip pat pažymi, kad K. Nawrockio pergalė yra „pirma aiški Donaldo Trumpo sąjungininko pergalė Europoje“.
„Tai – pirmoji labai svarbi ir akivaizdi Donaldo Trumpo šalininkų pergalė Europoje, kur jie ateina į valdžią. Vokietijoje AfD aiškiai remia Trumpą, tačiau nors partija surinko daug balsų, ji vis tiek nesugebėjo formuoti valdančiosios daugumos. Rumunijoje protrumpiškas kandidatas tiek pirmajame, tiek antrajame rinkimų ture pralaimėjo. O štai Lenkijoje – akivaizdi pergalė. Jungtinėje Karalystėje Reformų partija laimėjo vietos rinkimus, bet ne centrinės valdžios rinkimus“, – teigia politologas.
A. Krupavičius pabrėžia, kad Lenkijos visuomenės susiskaldymas išlieka esminiu iššūkiu, o šalies padalijimas – tęstinis ir gilėjantis. Naujojo prezidento politika bus testas ne tik Lenkijos institucijoms, bet ir visam regionui. K. Nawrockio euroskeptiška laikysena, konservatyvi darbotvarkė ir artimi ryšiai su JAV gali turėti įtakos ne tik Lenkijos, bet ir viso regiono geopolitinei dinamikai.
