Konservatoriai metė įtarimus Paluckui: ES suteikta paskola buvo panaudota apeinant taisykles?
Premjeras Gintautas Paluckas atsidūrė dėmesio centre po to, kai opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai kreipėsi į FNTT ir Generalinę prokuratūrą. Jie prašo išsiaiškinti, ar Paluckas ir verslo partneris Mindaugas Milašauskas nepažeidė įstatymų, pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis finansuota lengvatine paskola.
Kaip paskelbė TS-LKD, dėmesio centre – dviejų įmonių schema. Premjeras G. Paluckas valdo 49 proc. bendrovės „Garnis“ akcijų ir 51 proc. „Emus“. Pagal lengvatinės paskolos sąlygas, parama gali būti suteikta tik „Garnis“. Tačiau kyla klausimų, ar paskolos lėšomis nupirktos prekės nebuvo nukreiptos į „Emus“. Tokia schema, pasak konservatorių, esą galėjo būti naudojama tam, kad būtų formaliai įvykdyti paskolos reikalavimai, tačiau tikroji nauda pasiektų kitą įmonę[1].
„Teisėje įtvirtinta, kad kreditinis sukčiavimas pasireiškia, kai kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantinius raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, ir gaunamas lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje veikloje.“ – rėžė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Seimo opozicija įžvelgia galimą bandymą apeiti valstybės paramos paskirstymo taisykles. Tokia situacija kelia klausimų ne tik dėl galimo įstatymų pažeidimo, bet ir dėl politinės atsakomybės.
Įvertino ir rinkėjai: kai 40 milijonų eurų buvo „prašvilpti“, stojo mirtina tyla
Tuo tarpu nėra geresnio politikų bei politinių partijų teisėjo nei jų pačių rinkėjai. O šie, panašu, tokį konservatorių žingsnį įvertino tik kaip bereikalingą keršto programą, nukreiptą prieš dabartinius valdančiuosius.
„Ko tylim, kai prašvilpė 40 milijonų, gyvena sau, matyt, su kai kuo pasidalino ir visiems gerai ,o čia tai menkniekis.“ – rėžė vienas komentatorius.
„Ko neviešinat praėjusios kadencijos savo darbelių, dar ne tokių buvo.“ – antrino kitas.
Tačiau atsirado ir tokių, kurie nepuolė ginti galimai prasižengusio premjero ir stojo teisybės paieškų pusėn.
„Be pagražinimų – tai aiškus sukčiavimas. Tik tokio lygio sukčiai žino, kaip tai užmaskuoti. Ir, beja, žino, kad nebus nubaustas. Niekaip. Kažkuo apkaltinti neužteks balsuojančių. Paburbuliuos šitą košė kurį laiką, pasigirs klyksmas „politinis susidorojimas“ ir amen.“ – rašė internautas.
Verta paminėti, kad tie patys dabar aktyviai valdančiąją koaliciją blokuojantys konservatoriai buvo itin pasyvūs praėjusios kadencijos metu ir nieko panašaus neinicijavę nei tada, kai Seimą sudrebino pedofilijos skandalas, kurio epicentre atsidūrė buvęs TS-LKD bendrapartietis Kristijonas Bartoševičius, nei tada, kai sugriuvo nacionalinio Vilniaus stadiono planai, kai staiga it į vandenį dingo buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis kartu su galimai kazino praloštais 27 mln. eurų.
Žinoma, konservatorių gretos nesukilo ir po to, kai anuomet skandalų debesis prasisuko ir pro buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės daržą, kai ši skrido į Dubajų kartu su skandalinga „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite, kurios sugyventinis – anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas Vilhelmas Germanas.
Antradienį ministras pirmininkas stojo „ant kilimėlio“
G. Paluckas atsidūrė dėmesio centre po to, kai paaiškėjo, jog jo kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku įkurta įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Ši paskola suteikta pagal programą „Startuok“, skirtą naujiems verslams, tačiau žurnalistų ir opozicijos įtarimus sukėlė tai, kad abu verslininkai jau seniai valdo kitą – panašios srities – įmonę „Emus“[2].
Abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu, turi tuos pačius akcininkus, o paskolos lėšomis įsigytos prekės, kaip įtariama, buvo perduotos „Emus“. Visa tai leidžia įtarti, kad „Garnis“ galėjo būti įsteigta tik formaliai, kad apeitų paramos taisykles ir reali nauda atitektų senajai įmonei.
G. Paluckas teigia, kad „Garnis“ ir „Emus“ veiklos skiriasi – viena kuria akumuliatorių valdymo sistemas, kita gamina pačius akumuliatorius. Jis pabrėžė, jog paskolos suteikimo procesas vyko skaidriai, o bankas tinkamai įvertino rizikas, žinodamas, kad projektas susijęs su politiku. Kapitalo padidinimas, kuris buvo viena iš paskolos sąlygų, įvykdytas gavus dividendus iš „Emus“.
Anot premjero, jokios įtakos sprendimams jis nedarė, įmonių valdyme nedalyvauja, o kaip akcininkas deklaravo visas reikalingas aplinkybes pagal įstatymus. Jo teigimu, opozicija spekuliuoja ir kuria fiktyvias sąmokslo teorijas.
Nepaisant premjero paaiškinimų, aplinkybės kelia vis daugiau klausimų. Paskola suteikta neįprastai greitai, o sprendimas priimtas dar iki įmonės kapitalo padidinimo. Be to, tuo metu Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė su ILTE susijusius sprendimus, o tai kelia riziką dėl interesų konflikto.
Situaciją aiškinasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, o konservatoriai ir liberalai ragina pradėti visapusišką tyrimą. Kol kas neatsakyta, ar įmonė „Garnis“ iš tiesų veikia kaip nepriklausomas verslas, ar tėra įrankis apeiti paramos sistemą.
