Baigėsi gelbėjimo operacija Pabradėje: iš pelkės ištraukti keturių karių kūnai, sukruto ir gamtos mylėtojai
Po beveik savaitę trukusių Pabradės kariniame poligone dingusių keturių JAV karių intensyvių paieškų, pirmadienio paryčiais iš pelkės buvo ištrauktas nuskendęs JAV kariuomenės šarvuotis M88 „Hercules“, ištraukti žuvusių karių kūnai. Tačiau visuomenė ir toliau nerimsta, o žmonės vieni už kitus garsiau dalinasi ir konspiracijos teorijomis, mat įvykis daugiau klausimų nei atsakymų palikęs ne vienam.
JAV ambasada patvirtino, kad dingę kariai priklausė 1-ajai brigadai, 3-ajai pėstininkų divizijai.
Prie šios gelbėjimo operacijos prisidėjo per 400 karių ir kelios dešimtys civilių iš įvairių šalių, tarp jų ir Lietuva, padedanti surasti žuvusius karius.
Po operacijos, kuri stebino savo mastu ir bendradarbiavimo galia, kariai buvo pagerbti iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus Katedros aikštėje, kur susirinko tūkstančiai žmonių.
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir pabrėžė NATO vienybę, o lietuviai aktyviai prisidėjo prie paramos rinkimo žuvusių karių šeimoms, surinkdami daugiau nei 215 tūkstančių eurų.
Tačiau po šios visą Lietuvą sukrėtusios gelbėjimo operacija sukruto ir gamtos mylėtojai – pelkė, kurioje vyko paieškos, buvo suardyta, sukeldama rimtų ekologinių pasekmių, ir dabar reikės specialistų pagalbos, kad ją atkurtų. Tiesa, kaip pastebėjo internautai, tie patys gamtos mylėtojai nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad tame pačiame kariniame poligone kasdien naudojami ginklai, sprogmenys, o štai prie ekologiškų karinių pratybų principų dar neprieita.
Lietuvos krašto apsaugos sistemoje atsidūrė kiniški dronai?
Tačiau vos tik pagrindinės aistros dėl gelbėjimo operacijos Pabradėje ir dingusių karių paieškų aprimo, paaiškėjo įdomių detalių apie mūsų Krašto apsaugos ministeriją. Pavyzdžiui, kad šią supurtė skandalas, susijęs su bepiločių orlaivių pirkimu iš Kinijos, šaliese, kurią Lietuva laikydavo „nedraugiška“. Pasirodo, kad dronai, kuriuos Lietuva įsigijo savo kariuomenei ir Šaulių sąjungai, galėjo būti pagaminti Kinijoje ir neturėti reikalingų saugumo sertifikatų.
Šiuo klausimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nors dar nėra pateikta įtarimų, atliktos kratos bei poėmiai. Kritikos negaili ir politikai, o krašto apsaugos ministrė pabrėžia, kad tokių pirkimų praktika mažina pasitikėjimą Lietuvos gynybos pramone ir motyvuoja potencialius gamintojus atsitraukti.
Tuo tarpu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, prie kurio galimai šie dronai ir buvo pirkti, dabar labai susirūpino penktosios kolonos atstovais ir paragino keisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų efektyviau kovojama su tokiais asmenimis, kuri kelia grėsmę Lietuvos saugumui, ir siūlo griežtinti atsakomybę už veiksmus prieš valstybę.
Gyventojai kyla prieš valdžios planus įvesti visuotinį NT mokestį
Jau paaiškėjo, kad balandžio 27 d. Vilniaus Katedros aikštėje planuojamas protestas prieš valdžios planus įvesti NT mokestį, kuris, pasak organizatoriaus Raimondo Šimaičio, palies beveik visus Lietuvos gyventojus.
Renginio metu protestuotojai sieks parodyti, kodėl šis mokestis yra nereikalingas, ir kviečia politikus pateikti savo argumentus.
R. Šimaitis įsitikinęs, kad už šią mokesčių reformą atsakingi premjeras Gintautas Paluckas, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, o didžiausią vaidmenį esą vaidina prezidentas Gitanas Nausėda, kuris aktyviai dalyvavo formuojant šią reformą.
Anapilin iškeliavo šviesuolis A. Čekuolis
Lietuva penktadienį neteko išskirtinės asmenybės – 2025 m. balandžio 4 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė Algimantas Čekuolis – žurnalistas, rašytojas, keliautojas ir televizijos laidų vedėjas, kurio balsu ir įžvalgomis užaugo ne viena karta.
Nuo pat jaunystės, kai studijavo Maskvoje ir plaukiojo jūrų traleriu, iki vėlesnių metų, kai tapo žiūrimiausios informacinės laidos vedėju, Čekuolis visada liko ištikimas žingeidumui ir šiltam, žmogiškam požiūriui į pasaulį. Jis rašė knygas, kalbėjo aštuoniomis kalbomis, pasakojo apie pasaulio keistenybes ir mokėjo sudėtingiausius dalykus pateikti paprastai – su humoru ir širdimi.
Jo laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ žiūrėdavo visa Lietuva, o jo mintys – „Gyvenimas nepasikartos“ – tapo gyvenimo kredo daugeliui. Net paskutiniais metais Trakuose, slaugos namuose, Čekuolis išliko aktyvus, rašė ir dalinosi išmintimi, priimdamas gyvenimo pabaigą su jam būdingu orumu ir šviesa.
Ukrainos taikos derybos: D. Trumpas nepagailėjo kritikos Putinui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti iki 50 proc. siekiančius tarifus rusiškai naftai, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl karo Ukrainoje nutraukimo, tuo pačiu įspėdamas Maskvą, kad prekyba su JAV taps neįmanoma visiems, kas perka rusišką naftą.
Rusija, savo ruožtu, kaltina Vakarus dėl konflikto eskalacijos ir kategoriškai priešinasi NATO šalių taikdarių buvimui Ukrainoje, vadindama tai „karine intervencija“. Maskvos diplomatai perspėja, kad toks scenarijus galėtų virsti tiesioginiu Rusijos ir NATO susidūrimu.
Savo ruožtu D. Trumpas griežtai kritikuoja V. Putiną dėl nepasitenkinimo V. Zelenskiu ir grasiną įvesti antrinius tarifus Rusijos naftos eksportui, jei per mėnesį nesutiks su paliaubomis.
JAV lyderis nori spausti Maskvą, tačiau Rusija atmeta JAV pasiūlymus, reikalauja, kad Ukraina pripažintų Krymą ir sustabdytų karines operacijas okupuotose teritorijose. Kremlius tęsia griežtą poziciją, manydamas, kad karas yra naudingas jos interesams, o JAV dėl to nesijaučia pakankamai pasiryžusios.
Tuo tarpu JAV senatoriai iš abiejų partijų pristatė įstatymo projektą, numatantį griežtas sankcijas Rusijai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu su Ukraina. Tarp priemonių – net 500 proc. muitai šalims, perkančioms rusiškus išteklius.
Perversmas JAV – Kanada nori atsiriboti, o Trumpas apriboja Musko galias
Tuo tarpu D. Trumpas pirmą kartą telefonu kalbėjosi su Kanados premjeru Marku Carney, aptardamas įtemptus prekybos santykius. JAV lyderis pareiškė siekiantis glaudesnių ryšių, tačiau M. Carney griežtai pasisakė prieš JAV muitus ir pažadėjo atsakomąsias priemones.
Savo ruožtu Kanada mažins priklausomybę nuo JAV, o derybų ateitis paaiškės po balandžio 28 d. rinkimų.
Tuo tarpu vos per kelis mėnesius tapęs vienu kontraversiškiausių Vyriausybės veiklos departamento (DOGE) veidų, Elonas Muskas iš garsaus verslininko pavirto biurokratijos naikintoju, žadėjusiu JAV federalines išlaidas apkarpyti net 2 trilijonais dolerių.
Savo ruožtu D. Trumpas giria jį už „puikų darbą“, bet paskelbė ribojantis Musko galias po virtinės skandalų – nuo masinių atleidimų iki konflikto su valstybės sekretoriumi Marku Rubijumi.
Nors Muskas tik „specialusis valstybės tarnautojas“, per mažiau nei 130 dienų jis spėjo ne tik sukelti sąmyšį tarp federalinių agentūrų, bet ir atskleisti absurdiškus sukčiavimo mastus – nuo paskolų kūdikiams iki pašalpų 369 metų „amerikiečiams“.
Europai įvedami 20 proc. muitų tarifai – žadama imtis atsakomųjų priemonių
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė, kad ES nuo balandžio 9 d. bus apmokestinta 20 proc. tarifais, priskiriant ją prie didžiausių prekybos pažeidėjų, kartu su Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Šis žingsnis kelia JAV prekybos barjerus iki aukščiausio lygio nuo Didžiosios depresijos laikų, o Trumpas tvirtina, kad tai būtina Amerikos ekonomikos „išsivadavimui“.
Reaguodama į tai, ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie pasirengimą imtis atsakomųjų priemonių, kurios galėtų apimti prekes, paslaugas ar net užsienio investicijas. Europos lyderiai, kaip antai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, šį sprendimą pavadino „brutaliu“ ir „nepagrįstu“, tačiau pabrėžė, kad pirmenybė bus teikiama deryboms su JAV, siekiant išvengti platesnio prekybos konflikto.
Trumpas taip pat paskelbė apie 53 proc. tarifą Kinijai ir 25 proc. automobiliams, o ES lyderiai ruošiasi rimtam atsakui, tikėdamiesi išlaikyti prekybos stabilumą ir apsaugoti savo ekonomiką.
Savo ruožtu ES taip pat pranešė rengianti daugiau nei 1 mlrd. dolerių siekiančią baudą E. Musko platformai „X“ už Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus, kaltindama ją dezinformacijos ir neapykantos turinio sklaida.
Lietuvos sureagavo į JAV paskelbtus muitų tarifus Europai – išties pagalbos ranką nukentėsiantiems verslams
Trumpui paskelbus apie 20 proc. muito tarifą Europos Sąjungos prekėms, Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kurios gali skaudžiai pajusti šio sprendimo pasekmes – tiesioginis eksportas į JAV sudaro beveik 7 proc. lietuviškų prekių, o netiesioginis poveikis per ES tiekimo grandines gali sumažinti BVP augimą iki 1,3 proc. punkto.
Nors dalis strateginių sektorių, kaip vaistai ar puslaidininkiai, kol kas išvengė tarifų, Lietuvos verslas jaučia įtampą, todėl Vyriausybė pristatė 20 mln. eurų pagalbos planą paveiktoms įmonėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina vengti prekybos karo ir ieškoti sprendimų derybų keliu, o Europos Komisija, pasirengusi atsakomiesiems veiksmams, taip pat akcentuoja dialogo svarbą. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos ekonomikos atsparumas priklausys nuo gebėjimo greitai prisitaikyti ir išlaikyti pozicijas pasaulinėje rinkoje.
Gazoje tęsiasi kariniai veiksmai – Izraelis plečia karinius veiksmus
Tuo tarpu taika Gazoje vis dar nekvepia – Izraelis šią savaitę pranešė plečiantis sausumos puolimą Gazoje, siekdamas užimti teritorijas ir kurti „saugumo zonas“, tuo pat metu atsisakydamas visų muitų JAV prekėms – tai žingsnis stiprinant ryšius su pagrindine sąjungininke ir bandant išvengti galimų Trumpo tarifų.
Tuo metu Gazoje gilėja humanitarinė krizė, o Izraelio viduje auga kritika dėl galimo įkaitų aukojimo dėl teritorinių tikslų.
