Gamtos mylėtojai sunerimo dėl gelbėjimo operacijos Pabradėje

Lietuva, SaugumasEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Gelbėjimo darbai Pabradėje. Lukas Kalvaitis/KAM/Flickr nuotrauka

Gelbėjimo operacija Pabradėje gamtai pridarė žalos?

Pabradės poligone vykusios dingusių JAV karių paieškos baigėsi – šarvuotis ištrauktas iš pelkės, tačiau gamtos mylėtojai ir botanikai sunerimo – gelbėjimo operacija paliko pėdsaką jautriai ekosistemai. O štai kadaise ukrainiečių bepiločiam orlaiviui per kelias dienas 5 milijonus eurų surinkęs „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas vėl paskelbė apie naują akciją – paramos rinkimą žuvusių JAV karių artimiesiems.

Pasak botanikės dr. Jūratės Sendžikaitės, bet koks žmogaus įsikišimas į gamtą sukelia pokyčius, o šiuo atveju pelkė buvo iš esmės esą buvo suardyta – vykdyti kasimo darbai, sumaišytos durpės, pakito hidrologinė situacija. Ekspertė pabrėžia, kad pelkės yra gyvybingi dariniai, kurie gali atsikurti, tačiau tam reikia tinkamų sąlygų ir laiko[1].

Didžiausias pavojus pelkei – prarastas vanduo, kuris palaiko jos ekosistemą. Nusausinta durpė esą praranda gebėjimą kaupti drėgmę, todėl tampa mažiau atspari klimato svyravimams ir net gali virsti gaisrų židiniu. Be to, pažeidus durpių sluoksnį, į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o tai turi poveikį ne tik lokaliai, bet ir globaliai. Šie pokyčiai gali lemti ir biologinės įvairovės nykimą, todėl būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti padarytą žalą.

Nepaisant ekologinių pasekmių, botanikė pripažįsta, kad žmonių gelbėjimas buvo svarbiausias prioritetas. Vis dėlto, norint atkurti pažeistą pelkę, reikės hidrologų, ekologų ir kitų specialistų įsikišimo.

Ekspertė viliasi, kad šis įvykis paskatins daugiau diskusijų apie gamtos apsaugą ir prevencinius sprendimus, kurie ateityje padėtų išvengti didelio poveikio ekosistemoms.

Gyventojai juokiasi: susirūpino teritorija, naudojama karinėms pratyboms?

O štai pagalandę savo liežuvius kai kurie tautiečiai juokėsi, kodėl tokie gamtos mylėtojai taip staiga susirūpino teritorija, kuri yra skirta karinėms pratyboms. Juk čia kasdien naudojami sprogmenys, šaudmenys, bandoma ginkluotė. Gal pats laikas pradėti ruoštis karui ekologiškai?

Kiti stebėjosi, kodėl šiuo atveju susirūpinta pelke, kai užsimerkiama prieš išvien Lietuvos teritorijoje šienaujamus miškus?

O štai treti teiravosi, ar į šią situaciją pagaliau įsikiš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„Man tai keista, kad gelbėjimo operacijoje nebuvo sekama lyčių lygybė bei nebuvo įveiklintos visos 72 lytys. Tai būtų taip provakarietiška ir įtrauku… O dabar – tai kaip kokie putinistai pavarė, vien vyrus dirbt suvarę…“ – svarstė kitas internautas.

kariai
Gyventojai juokiasi iš gamtos mylėtojų pasisakymų. KAM nuotrauka

A. Tapinas skelbia naują paramos akciją

Dar 2022 metais visuomenininkui A. Tapinui pavyko vos per tris dienas surinkti rekordinę – 5 mln. eurų sumą – Ukrainai skirtam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“[2]. O štai dabar itin aktyviai politiniais klausimais pasisakantis žurnalistas ėmėsi kitos akcijos ir skelbia pradėjęs akciją paramai Pabradės kariniame poligone žuvusių JAV karių šeimoms, rinkti[3].

„Jauni JAV kariai atvyko į Lietuvą tarnauti ir ginti mūsų šalies. Vykdydami savo pareigą jie paaukojo savo gyvybes. Jungtinės Valstijos suteiks svarią paramą žuvusiųjų šeimoms, tačiau jie žuvo čia, Lietuvoje, ir Lietuvos žmonės taip pat gali prisidėti ir padėti.

Kviečiu susitelkti ir Lietuvos visuomenės vardu paremti žuvusių karių šeimas. Laisvės TV atidarė tam specialią sąskaitą, per šią savaitę surinktos lėšos bus padalintos į lygias dalis ir suderinus su JAV institucijomis perduotos šeimoms“, – rašė A. Tapinas.

A. Tapinas taip pat pasidalino, kad antradienio ryto duomenimis, jau buvo suaukoti beveik 80 tūkst. eurų.

Ne visais atvejais pasiseka sulaukti užuojautos iš valstybinių institucijų

Tačiau kiek kita puse pasidalino ir viena gyventoja, kuri teigė, kad kai avarijos metu, kai vienas iš NATO karių užmigo sėdėdamas už vairo ir įvažiavo į kitą automobilį, kuriame sėdėjo jos artimasis ir įvykio vietoje žuvo, nesulaukusi užuojautos iš JAV ambasados net skambučiu.

„Tuo metu ir mūsų valstybė nusisuko nuo eilinės šeimos, advokatai nesiėmė bylos, nes aiškiai įvardino priežastį , kad su Amerika nesibylinės, nes tai buvo tarpvalstybinė byla. Skaudu ir liūdna“, – teigė moteris.

Ne visi atvejai sulaukia valstybės dėmesio. NATO/Flickr nuotrauka

Pabradėje esantis durpynas nebuvo pažymėtas valstybiniuose žemėlapiuose

Iš Pabradės pelkės pirmadienį ištraukus nuskendusį šarvuotį, buvo atskleista ir netikėta detalė – pasak Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovo Nerijaus Zableckio, šis durpynas apskritai nebuvo pažymėtas valstybiniuose žemėlapiuose.

Tai esą kelia rimtų klausimų dėl pelkių apsaugos Lietuvoje, nes dažnai jų plotai dirbtinai mažinami.

Savo ruožtu ekspertas paragino valdžią imtis veiksmų ir tiksliai sužymėti pelkes, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų.