L. Kasčiūnas: Baudžiamasis kodeksas – nebeaktualus šių dienų grėsmėms
Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina imtis griežtesnių priemonių kovojant su
„penktąja kolona“ Lietuvoje. Jo teigimu, dabartinis Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (BK) esą neatitinka šių dienų realijų, todėl būtina jį peržiūrėti, kad būtų galima efektyviau užkirsti kelią veiksmams, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Be to, politikas pabrėžia švietimo ir informacinės erdvės apsaugos svarbą, siekiant stiprinti Lietuvos piliečių tapatybę ir atsparumą priešiškoms įtakoms.
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad BK 118 straipsnis, numatantis atsakomybę už pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, nėra pritaikytas dabartinėms geopolitinėms realijoms. Šis straipsnis numato laisvės atėmimą iki septynerių metų už tokius veiksmus, tačiau, pasak politiko, jo formuluotės per siauros.
„Mums labai gerai reikėtų pasižiūrėti mūsų BK ir veikimo prieš valstybę straipsnį, kurį, matyt, reikėtų pritaikyti šiandieninėms realijoms“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pateikė pavyzdį:
„Įsivaizduokime situaciją, kad koks nors Lietuvos veikėjas išvažiuoja į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, ten dalyvauja kokiame nors pseudoreferendume ir išstojęs jį legitimuoja. Pagal mūsų dabartines formuluotes, tai nėra tiesioginis veikimas prieš Lietuvą, nes tai yra veikimas kažkur Ukrainoje. Bet, matyt, visi suprantame, kad tai yra veikimas prieš Lietuvos sąjungininkus, prieš tuos, kurie kaunasi už mūsų laisvę ir nepriklausomybę.“
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad tokie veiksmai turėtų būti traktuojami kaip grėsmė Lietuvos saugumui, todėl BK būtina atnaujinti, kad jis taptų veiksmingu prevenciniu įrankiu.
„Mums gi esmė yra prevencija, kad tokių atvejų nebūtų“, – pridūrė jis.
Šią problemą dar 2022 m. akcentavo ir LRT tyrimo atlikėjai[1], pažymėdami, kad Rusijos propagandą platinantys veikėjai Lietuvoje esą veikia per platų tinklą, apimantį socialinius tinklus, sektas ir net kai kurias visuomenines organizacijas, o teisiniai mechanizmai ne visada pajėgūs tai sustabdyti.
L. Kasčiūnas pabrėžė, jog tautinių mažumų vaikai turi greičiau būti mokomi lietuvių kalba
Konservatorių lyderis taip pat pabrėžia švietimo svarbą kovoje su „penktąja kolona“. Pasak jo, Lietuva per lėtai juda link tautinių mažumų vaikų ugdymo valstybine kalba, o tai trukdo stiprinti lietuvišką tapatybę.
„Vienas iš turbūt ilgalaikių dalykų, kaip galima būtų stiprinti visų Lietuvos piliečių tapatybę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, valstybinės kalbos mokymas turėtų būti prioritetas, nes tai padėtų kurti vieningesnę visuomenę, atsparesnę priešiškoms įtakoms. Šią idėją jis išsakė ir anksčiau, pabrėždamas, kad valstybinės kalbos reikalavimų stiprinimas, pavyzdžiui, per privalomus egzaminus laikiniesiems gyventojams, yra būtinas žingsnis[2].
Konservatorių lyderiui užkliuvo ir socialiniai tinklai bei alternatyvi, žmonių kuriama žiniasklaida?
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį ir į informacinę erdvę, kurioje, jo teigimu, Lietuva padarė pažangą ribodama Rusijos valstybinius kanalus. Vis dėlto jis pripažįsta, kad atsiranda nauji kanalai, tokie kaip „YouTube“ ar socialiniai tinklai, kuriuos užkardyti daug sudėtingiau.
„Tradicinės žiniasklaidos vaidmuo jau mažėja. Atsiranda įvairūs kiti kanalai, kaip „YouTube“ kanalai, socialiniai tinklai ir t. t. Ten saugiklius sudėti daug sudėtingiau, bet tų darbų padaryta“, – kalbėjo politikas, regis akivaizdžiai užsimindamas, jog nori pažaboti ir socialinių tinklų laisvę.
Tiesa, „penktosios kolonos“ grėsmę mato ir kai kurie kiti Lietuvos politikai. Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pareiškė, kad šalyje esą stiprėja prieš valstybės interesus nusistačiusios grupės, su kuriomis reikia „negailestingai kovoti“[3]. Vis dėlto jis pabrėžė, kad problema neapsiriboja Seimu:
„Tai yra gerokai gilesnė problema, kurios šaknų, visų pirma, reikia ieškoti visuomenėje“, – sakė jis LRT televizijai.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad jo turimais duomenimis, Seime nėra parlamentarų, kurių lojalumas valstybei keltų abejonių.
