Rusija perspėja, kad taikdarių siuntimas sukels pasekmes
Rusijos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių organizacijų departamento direktorius Kirilas Logvinovas priminė, kad būtent „arrogantiškas Vakarų nenoras išgirsti“ Maskvos poziciją lėmė konfliktą Ukrainoje. Rusija griežtai prieštarauja idėjai, kad šalys, tiekiusios ginklus Kijevui, siųstų taikdarius į Ukrainą, interviu TASS agentūrai teigė K. Logvinovas.
„Jie (europiečiai) visiškai ignoruoja mūsų perspėjimus, kad mes kategoriškai prieštaraujame pačiai idėjai, jog tų šalių, kurios ir toliau siunčia ginklus Kijevui, kariai atsirastų Ukrainos teritorijoje“, sakė Rusijos diplomatas[1].
Kovo 27 d. Paryžiuje vyko vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimas, kuriame apie 30 šalių atstovai aptarė galimas Kijevui skirtas saugumo garantijas po konflikto. Jungtinės Valstijos susitikime nedalyvavo, tačiau kelios šalys pareiškė esančios pasirengusios prisijungti prie galimos taikos palaikymo misijos Ukrainoje tik gavusios Vašingtono paramą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyvą sukurti „norinčiųjų koaliciją“ taikai Ukrainoje užtikrinti, teigė: „Rusija kategoriškai prieštarauja tokiam scenarijui, kuris kelia tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo grėsmę.“ Ji tvirtino, kad „iš tikrųjų tai yra karinė intervencija Ukrainoje, prisidengiant taikos palaikymo operacija“.
M. Zacharova pridūrė: „Britai puikiai supranta šio geopolitinio žaidimo pavojų, todėl kelia idėją depersonalizuoti taikdarių formą, tai yra, atsisakyti antpečių ar kitų ženklų, leidžiančių juos identifikuoti.“ „Mes suprantame, kodėl jie tai daro. Jiems reikia išprovokuoti Europą į skerdynes“, padarė išvadą ji.
Rusijos pareigūnai: užsienio pajėgų dislokavimas Ukrainoje yra tiesioginė grėsmė Rusijai
Kovo 12 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad bet koks NATO karių dislokavimas Ukrainos teritorijoje, nesvarbu, po kokia vėliava ar kokiu pretekstu, keltų grėsmę Rusijai, kurios ji „jokiomis sąlygomis“ netoleruotų.
Keletas šalių svarstė galimą taikos palaikymo misiją Ukrainoje, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo tarp Ukrainos ir Rusijos suderėtų paliaubų. Šalys greičiausiai siųstų misijas tik pasiekus paliaubas, nes tai užtikrintų stabilią aplinką efektyviam taikos palaikymo operacijų vykdymui.
Kai kurie pareigūnai taip pat pažymėjo, kad Europa, regis, persigalvojo dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą ir dabar ieško alternatyvių būdų remti Kijevą dėl Rusijos keliamų saugumo grėsmių bei JAV paramos stokos[2].
Rusija nepritaria ir užsienio šalių kišimuis prie elektrinių valdymo
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Zaporižios atominė elektrinė yra „Rusijos branduolinis objektas“, reaguodama į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus apie elektrinės likimo aptarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
D. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę „valdyti Ukrainos atomines elektrines“, tačiau konkrečių objektų nenurodė.
Rusija taip pat paskelbė, kad bendras elektrinės valdymas su bet kuria kita valstybe yra nepriimtinas, ir išreiškė nepritarimą tarptautinių organizacijų dalyvavimui elektrinės veikloje.
