Lietuvai įvedami didžiausi tarifai per visą šimtmetį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus importo muitus, kurie palies ir Europos Sąjungą (ES), įskaitant Lietuvą. 20 proc. siekiantys tarifai europietiškoms prekėms gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau viliamasi, kad dalis eksporto pateks į išimčių sąrašą.
Trečiadienio vakarą (Lietuvos laiku) D. Trumpas Baltųjų rūmų Rožių sode paskelbė apie naujus importo tarifus, pavadindamas tai „Ekonominės nepriklausomybės deklaracija“. Muitai įvairioms šalims svyruos nuo 10 iki 50 proc., o ES prekėms bus taikomas 20 proc. tarifas.
„Europos Sąjunga – jie yra labai rimti prekybininkai. Galvojame apie europiečius kaip apie labai draugiškus, bet jie gerai mus apiplėšinėja“, – sakė D. Trumpas, kritikuodamas ES prekybos politiką.
Ekspertai nerimauja, kad gali laukti BVP augimo lėtėjimas ir verslo sunkumai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad šie muitai JAV importo tarifų lygį pakelia iki aukščiausio per pastarąjį šimtmetį – vidutinė mokestinė našta kyla nuo 2,5 proc. iki daugiau nei 20 proc. importo vertės. Anot jo, ES eksportas į JAV sudaro mažiau nei 3 proc. jos ekonomikos, o Lietuvos eksportas į JAV siekia apie 2 mlrd. eurų – tai 2,5 proc. šalies BVP. Daugiausia eksportuojama naftos produktų ir chemijos prekių, pavyzdžiui, vaistams ar skiepams naudojamų reagentų.
„Kol kas JAV padarė išimtį – neapmokestino vaistų, energijos, medienos, puslaidininkių ir kai kurių kitų jiems svarbių prekių importo. Kitaip sakant, kol kas didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą“, – sako N. Mačiulis[1].
Vis dėlto jis įspėja, kad netiesioginis poveikis per kitas tiekimo grandines, pavyzdžiui, automobilių detalių gamybą, gali sulėtinti Lietuvos BVP augimą iki 0,5 proc. punkto.
Lietuvos bankas pateikė dar niūresnę prognozę: pagal griežčiausią scenarijų, jei JAV įvestų 25 proc. muitus Kanadai, Meksikai ir ES, o 20 proc. – Kinijai, ir jei ES bei Kanada imtųsi atsakomųjų veiksmų, Lietuvos BVP augimas nuo 2025 iki 2029 m. galėtų sumažėti nuo 0,33 iki 1,3 proc. punkto. Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas „Žinių radijui“ teigė, kad per 3–4 metus BVP augimas gali sumažėti apie 0,65 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius neslepia nusivylimo ir teigia, kad su 20 proc. muitais bus tikrai sunku. Jis pabrėžia, kad dėl JAV rinkos apribojimų ES rinką užplūs pigesnės prekės iš kitų šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, su kuriomis ES turi laisvos prekybos sutartis.
„ES viduje konkurencija bus labai didelė. Tikrai bus kainų dempingavimo atvejų, nes nebus kur realizuoti produkcijos“, – aiškina V. Janulevičius, pridurdamas, kad Kinija dvejus metus dengs visus JAV įvestus muitus, o ES tokių priemonių neturi.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 20 mln. eurų pagalbos paketą įmonėms, eksportuojančioms į JAV. Pasak V. Janulevičiaus, tai laikina pagalba, kuri padės išgyventi vos mėnesį ar du.
Lietuvos valdžia viltis deda į išimtis ir ES atsaką
Tuo tarpu ministras pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad JAV yra penkta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka – 2024 m. eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų, arba 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
„Turint omenyje, jog apie pusę mūsų eksporto sudaro šių sričių produkcija, JAV sprendimų poveikis Lietuvai gali būti gana nedidelis“, – sako G. Paluckas[2], turėdamas omenyje išimtis elektronikos, puslaidininkių, farmacijos ir energetikos prekėms. Jis priduria, kad poveikis priklausys nuo Europos Komisijos atsakomųjų veiksmų ir derybų.
Vyriausybė jau ėmėsi priemonių: veikia Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija, o 20 mln. eurų paramos planas skirtas beveik 1 000 įmonių, eksportuojančių į JAV.
„Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų nuoseklus ir tvarus“, – pabrėžia premjeras.
