Valdžia iš „kišeninio“ biudžeto ištrauks papildomus 20 mln. eurų?
Lietuvai ieškant būdų ir finansavimo šaltinių išaugusiam krašto apsaugos finansavimo poreikiui, Vyriausybė ketina skirti 20 mln. eurų pagalbos paketą įmonėms, kurios nukentės nuo Jungtinių Valstijų įvestų muitų Europos Sąjungai.
Apie tai ketvirtadienio naktį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pasak ministro Luko Savicko, jau identifikuotos Lietuvos įmonės ir sektoriai, kuriems šie prekybos ribojimai turės didžiausią poveikį, o parengtas pagalbos planas bus pristatytas dar šiandien[1].
Ministro teigimu, JAV yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų – tiesioginis eksportas į šią šalį sudaro 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, o 2024 m. jis siekė 1,6 mlrd. eurų. Didžiausią poveikį pajus pramonė, ypač aukštos pridėtinės vertės produktų gamintojai.
Nors manoma, kad didžiausiems eksportuotojams muitai nebus taikomi, Lietuva gali pajusti netiesioginį poveikį per ES tiekimo grandines. Anot įvairių skaičiavimų, bendra šio sprendimo įtaka Lietuvos ekonomikos augimui gali svyruoti nuo 0,2 iki 1,2 proc.
Nepaisant iššūkių, L. Savickas pabrėžia, kad Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, o valstybė esą yra pasirengusi padėti.
Tuo tarpu Lietuvoje veikiančioms įmonėms nuo šių metų pradžios iki 16 proc. paaugo pelno mokestis – ar jis taip pat bus kompensuojamas verslui, kuris į valdžios nustatytus kriterijus paramai nepateks?
Dėl JAV taikomų muitų Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti iki 1,3 proc.
Jungtinių Valstijų sprendimas taikyti 25 proc. importo muitus ES prekėms bei galimos atsakomosios Bendrijos priemonės gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos ekonomikai. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus įspėja, kad tokiame scenarijuje šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per ketverius metus gali sulėtėti nuo 0,33 iki 1,3 procentinio punkto[2].
Pasak jo, JAV ir ES yra itin glaudžiai integruotos ekonomikos, todėl bet kokie prekybos barjerai atsilieps abiejų šalių darbo rinkoms ir verslui.
Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 5 proc. viso šalies eksporto, tačiau dalis lietuviškos produkcijos patenka į JAV per ES tiekimo grandines. Labiausiai nuo muitų gali nukentėti mineralinių produktų, chemijos, plastiko pramonės bei IT sektoriai. Itin sparčiai augantis telekomunikacijų ir technologijų paslaugų eksportas į JAV taip pat gali susidurti su trikdžiais.
ES planuoja atsakomąsias priemones į Trumpo prekybos tarifus
Savo ruožtu Europos Sąjunga rengiasi imtis atsakomųjų priemonių reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą įvesti 20 proc. tarifą iš bloko importuojamoms prekėms ir vadina tai „dideliu smūgiu pasaulio ekonomikai“[3].
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė šį žingsnį ir įspėjo, kad tarifai turės tiesioginių ir toli siekiančių pasekmių, padidins verslo sąnaudas ir sutrikdys tiekimo grandines. Pabrėždama, kad ES pirmenybę teikia bendradarbiavimui, ji leido suprasti, kad Europa yra „pasirengusi reaguoti“, jei derybos su JAV žlugs.
ES, didžiausia Amerikos prekybos partnerė, jau baigia rengti pirmąją atsakomųjų priemonių bangą, po ankstesnių atsakomųjų priemonių prieš JAV plieno ir aliuminio muitus įvedusi 26 mlrd. eurų (28 mlrd. JAV dolerių) vertės mokesčius Amerikos eksportui, nukreiptus į tokius produktus kaip burbonas, motociklai ir valtys.
