Izraelis plečia sausumos puolimą Gazoje, siekia užimti „plačias teritorijas“
Izraelio gynybos ministras Israel Katz trečiadienį paskelbė apie reikšmingą sausumos puolimo Gazoje plėtrą, pažadėdamas užimti dideles Palestinos anklavo teritorijas ir įtraukti jas į vadinamąsias „saugumo zonas“. Jis teigė, kad Izraelio kariai „išvalys teritorijas nuo teroristų ir infrastruktūros bei užims plačias teritorijas, kurios bus pridėtos prie Izraelio valstybės saugumo zonų“[1].
I. Katz taip pat paragino Gazos palestiniečius pašalinti „Hamas“ ir išlaisvinti likusius Izraelio įkaitus, kad karas baigtųsi, tačiau nenurodė, kiek konkrečiai žemės ketinama užimti. Šis pareiškimas skamba tuo metu, kai Izraelio kariuomenė jau yra sukūrusi didelę buferinę zoną Gazos viduje, išplėsdama prieš karą egzistavusią teritoriją aplink anklavo kraštus ir pridėdama didelį plotą vadinamajame Netzarimo koridoriuje, einančiame per teritorijos vidurį.
Naujas puolimas laikomas „maksimalaus spaudimo“ kampanijos dalimi, kuria siekiama priversti „Hamas“ iš naujo derėtis dėl sausį sudaryto paliaubų susitarimo. Premjeras Benjaminas Netanyahu nori, kad „Hamas“ paleistų 59 likusius Izraelio įkaitus mainais už palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose, ir humanitarinę pagalbą Gazai.
Tačiau taip jie neįsipareigoja nutraukti karo ar išvesti karių. Tuo tarpu „Hamas“ reikalauja grįžti prie anksčiau sutarto plano ir siūlo vienu metu paleisti visus įkaitus mainais už nuolatines paliaubas.
Naujas puolimas: 21 palestinietis žuvo, gyvybiškai svarbios kepyklos uždarytos
Trečiadienį Izraelio kariniai veiksmai Gazoje nusinešė 21 palestiniečio gyvybę, o visiškas anklavo blokavimas, trunkantis jau 31 dieną, privertė užsidaryti visas ten veikiančias kepyklas. Palestiniečių medikai pranešė, kad tarp aukų buvo 12 žmonių, žuvusių per Izraelio pajėgų ataką prieš pastatą pietiniame Chan Junise, taip pat du žuvę Rafah mieste, vienas ir vadinamojoje „saugioje zonoje“ al-Mawasi ir dar du centriniame Nuseirato pabėgėlių stovykloje.
Visos Gazos kepyklos, įskaitant 25, valdomas Pasaulio maisto programos, užsidarė dėl miltų ir dujų trūkumo, praėjus mėnesiui nuo Izraelio įvestos blokados. „Hamas“ pareiškime teigė, kad maisto produktų trūkumo krizė Gazoje pasiekė „bado fazę“, o Izraelis „visiškai atsakingas už katastrofiškas humanitarines pasekmes, kurios auga kas valandą“.
Izraelio kariuomenė pirmadienį įsakė visiems Rafah gyventojams evakuotis, o antradienį praplėtė priverstinio perkėlimo nurodymus Beit Hanoon, Beit Lahiya ir kitoms šiaurinėms sritims. Remiantis „The Times of Israel“, 36-oji divizija buvo dislokuota Gazoje šiam puolimui, o kariai įžengė į anklavą trečiadienio rytą[2].
Žurnalistas Tareq Abu Azzoum, pranešdamas iš Deir el-Balah centrinėje Gazoje, sakė: „Žmonės Rafah mieste bėga su tuo, ką spėjo pasiimti iš asmeninių daiktų. Prieš metus miestas prie Egipto sienos glaudė 1,4 mln. žmonių, įskaitant daugiau nei milijoną, perkeltų dėl Izraelio atakų kitur anklave.“
Tuo tarpu Jungtinių Tautų humanitarinė agentūra (OCHA) pranešė, kad „dešimtys tūkstančių civilių bėga iš Rafah šūvių apsuptyje“. Vienas pagyvenęs vyras agentūrai pasakojo: „Izraelio pajėgos šaudė į mane ir kitus civilius, kai bėgome. Kai kurie buvo sužeisti ir rėkė, bet negalėjau atsigręžti iš baimės.“
Palestiniečiai vėl bėga: „Niekur nėra saugu“
Daugelis palestiniečių mano, kad tai tik plano pradžia masiškai perkelti visus Gazos gyventojus į Egiptą. Tai idėja, kurią ne kartą kartojo Izraelio premjeras ir kuri sulaukė JAV palaikymo. T. Abu Azzoum pridūrė: „Žmonės vėl juda, puikiai žinodami, kad Gazoje nėra saugios vietos.“
JT atstovas Stephane Dujarric atmetė Izraelio teiginius, kad Gazoje yra pakankamai maisto, pavadindamas juos „juokingais“, ir pabrėžė: „Paliaubų metu matėme, kaip humanitarinė pagalba plūsta į Gazą, rinkos atgyja, kainos krenta, įkaitai ir palestiniečių kaliniai paleidžiami. Turime grįžti prie to.“
Izraelio puolimas sulaukė kritikos ir šalies viduje. Įkaitų šeimos pareiškė esančios „sukrėstos“ dėl gynybos ministro pareiškimo ir klausė: „Ar nuspręsta paaukoti įkaitus dėl ‚teritorinių laimėjimų‘?“ Jų teigimu, „vietoj įkaitų išlaisvinimo per susitarimą ir karo pabaigos, vyriausybė siunčia daugiau karių į Gazą kovoti tose pačiose vietose, kur mūšiai vyko ne kartą“.
Jie pabrėžė, kad atsakomybė už 59 „Hamas“ laikomų įkaitų išlaisvinimą tenka Izraelio vyriausybei, ir išreiškė susirūpinimą, kad ši misija tapo antriniu prioritetu.
