Lietuva iš Kinijos pirko bepiločius orlaivius?
Dar vienas skandalas – pirmadienį paaiškėjo, kad taip besikratanti nedraugiškų valstybių Lietuva pati galimai nusižengė savo principams ir iš jų įsigijo bepiločius orlaivius. Iš valstybės, su kuria Lietuva taip nenori palaikyti draugiškų santykių ir kurią taip peikia – Kinijos.
Žiniasklaida skelbia, kad Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bepiločių orlaivių pirkimo, kurie kariuomenei ir Šaulių sąjungai galėjo būti tiekti iš galimai nedraugiškų šalių. Šiuos dronus, kaip įtariama, pagamintus Kinijoje, pristatė įmonė „Geodezija 3D“[1].
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pabrėždama, kad NATO ir ES šalys privalo naudoti tik patikimos kilmės karinę įrangą.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad neturėjo informacijos apie galimus pažeidimus, tačiau pritaria griežtesnei gynybos pramonės kontrolei. Pasak jo, svarbu užtikrinti, kad lietuviškais pristatomi dronai iš tiesų būtų surinkti ir suprogramuoti Lietuvoje, o ne importuoti iš trečiųjų šalių. Jis taip pat ragina atskirti sąžiningai veikiančias įmones nuo tų, kurios galimai piktnaudžiauja situacija.
Tyrimui vadovaujanti Generalinė prokuratūra kol kas nepateikė įtarimų jokiems asmenims, tačiau jau atliktos kratos ir poėmiai. Prokurorė Nida Grunskienė neatmeta galimybės, kad tyrimo eigoje bus praplėsti kaltinimai.
Į prokuratūrą dėl Kinijoje pagamintų dronų kreipėsi KAM
Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė besikreipusi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto bepiločių orlaivių pirkimo 2024 m. spalį[2].
Įtariama, kad tiekėjo pristatyti dronai, pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, iš tikrųjų buvo surinkti už NATO ir ES ribų, o jų duomenų perdavimo infrastruktūra neatitinka saugumo reikalavimų.
Šie bepiločiai buvo įsigyti Lietuvos šaulių sąjungai ir krašto apsaugos sistemai, tačiau gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) įspėjimą apie galimus pažeidimus, KAM nedelsiant kreipėsi į teisėsaugą. Tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaujant Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui.
„Noriu pabrėžti, kad, jei pasitvirtins karinės žvalgybos pateikta informacija, tokiais pirkimais iš perpardavinėtojų atimamas finansavimas iš Lietuvos gynybos pramonės gamintojų. Lietuvos gamintojai demotyvuojami, nes, kol vieni deda visas pastangas kurti ir gaminti lietuvišką įrangą, kiti perpardavinėja mūsų valstybės saugumui grėsmę keliančiose šalyse pagamintus dronus”, – teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Sureagavo ir R. Žemaitaitis: tai kaip ten su tais vatnikais ir kremliniais?
Į šią situaciją kaipmat netruko sureaguoti ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kurio politinės pažiūros ir nuomonė pastaruoju metu prilyginamos kaip palankios Kremliui[3].
„Kaip ten Žemaitaičio fantazijos dėl KAM veikusių gaujų? Ir dar man aiškina, kad auditų nereikia!
Kaip ten su tais vatnikais, kremliniais ir kitais. G. Nausėda apie „Nemuno Aušros” pirmininko planus kreiptis į prokuratūrą: „Tai yra pono Žemaitaičio valioje”.
Tai kaip su tom valiom ponai prisiekusieji? Įdomu ar ponas L. Kaščiūnas bus pakutentas? O jei tokį auditą atliktume LRT? Kiek ten rastume „veikėjų“?“ – svarstė „aušriečių“ lyderis.
Siūloma didinti mokesčius, kad daugiau lėšų „nusėstų“ gynybai
Kaip pastebėjo praėjusią kadenciją Seimo narės pareigas ėjusi „valstietė“ Audronė Jankuvienė, tokios tokios situacijos tikrai neskatina visuomenės pasitikėjimo KAM, o ypatingai dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai vis garsiau kalbama apie mokestinės naštos didinimą tam, kad jau nuo kitų metų krašto gynybai būtų galima skirti 5-6 proc. BVP[4].
Anot jos, pačiame politinių debatų įkarštyje, kai svarstoma, iš kur paimti papildomus milijardus krašto gynybai, pačioje panosėje ir valstybės gynybai pačioje svarbiausioje – KAM – nugriaudėja skandalas dėl skandalingų bepiločių orlaivių viešųjų pirkimų.
„Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri turėjo būti sukurta tik NATO ir/ar ES valstybėse.
Didesnės ironijos ir nusivylimo būti negali, nes dalis KAM pirktų dronų buvo skirti ne tik mūsų gynybai nuo, manytina, tų pačių „nedraugiškų šalių”, bet ir kariaujančiai Ukrainai. Tam skirtos kelios dešimtys milijonų eurų, gyrėsi tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ar tai buvo tik vienas epizodas, ar visa sistema, prokurorai išsiaiškins. Dabar – kratos, poėmiai, apklausos…“ – nusivylimo neslėpė A. Jankuvienė.
Įslaptinti KAM audito rezultatai
Ta pati KAM dar vasario pabaigoje nusprendė įslaptinti Valstybės kontrolės atliktą gynybos biudžeto analizę, kurioje vertintas lėšų naudojimas per pastaruosius trejus metus.
Nors pripažįstama, kad buvo rasta trūkumų, jų detalės liks paslaptyje. Ministerija aiškina, jog audito metu buvo analizuoti konfidencialūs duomenys, todėl jų negalima atskleisti. Tai sukėlė skaidrumo gynėjų pasipiktinimą – jie teigia, kad bent dalis išvadų turėjo būti prieinama visuomenei, ypač kai planuojama dar labiau didinti gynybos finansavimą.
