Baigtas pirmasis prezidento lenktynių etapas, prasideda parašų rinkimas
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d., o pasiruošimas jiems įgauna pagreitį. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį paskelbė apie dalyvių prezidento rinkimuose registracijos pabaigą.
Tai buvo pirmasis prezidento rinkimų etapas. Iš viso dalyvauti pavasarį vyksiančiuose rinkimuose užregistruota 14 politinės kampanijos dalyvių, dar penkių asmenų prašymai, neatitikus įstatymuose nustatytų reikalavimų, buvo atmesti.
Antradienį įvyko VRK posėdis, o jo metu priimti sprendimai dėl rinkėjų parašų rinkimų lapų išdavimo ir galimybės rinkti rinkėjų parašus elektroniniu būdu.
VRK posėdyje nuspręsta, kad nuo trečiadienio parašus gali pradėti rinkti Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Ignas Vėgėlė, Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus bei Valdas Tutkus[1].
Pretendentai į kandidatus iki kovo 28 d. turės surinkti nemažiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie galės daryti ir popieriniu, ir elektroniniu būdu svetainėje „rinkejopuslapis.lt“.
Tik I. Šimonytė išreiškė norą parašus rinkti tik internetu, o kitiems kandidatams bus paruošta po 1 tūkst. rinkėjų parašų lapų, kuriuose bus galima surinkti net apie 35 tūkst. parašų, priklausomai nuo rinkėjų palankumo ir simpatijų kandidatui.
Iki parašų rinkimo reikia nueiti nemenką kelią
Parašų rinkimo lapus kandidatai gali gauti tik pateikę VRK pareiškinius dokumentus. Tą pretendentai padaryti gali nuo vasario 19 d., pristatydami komisijai pareiškimą dalyvauti rinkimuose, dokumentą, patvirtinantį rinkimų užstato sumokėjimą, įgaliojimą atstovui rinkimams, trumpą rinkimų programą, kandidato anketą, metinės gyventojo pajamų ir turto deklaracijos išrašus už praėjusius metus.
VRK taip pat pateikiama privačių interesų deklaracija, pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus, sutikimas būti politinės partijos keliamu kandidatu, pasirašytas įsipareigojimas, kad sėkmės rinkimuose atveju kandidatas nutrauks darbą ar kitą veiklą. Be to, tarp registruojamų dokumentų pridedama ir kandidato nuotrauka, biografija ir įgaliojimas atstovauti jam VRK.
Kandidatai, kurie šios dokumentacijos nėra susitvarkę iki trečiadienio, parašus galės pradėti rinkti vėliau. Politinės kampanijos dalyviams VRK išduos parašų rinkimo lapus po to, kai tik jie pateiks visus pareiškinius dokumentus, o tą kandidatai gali padaryti bet kada, iki kovo 8 d. 17 val.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad net ir vėliau parašus pradėję rinkti kandidatai vis tiek turės surinkti bent 20 tūkst. parašų.
Parašai bus renkami nuo vasario 21 d. iki kovo 28 d.
Pirmuosius rinkėjų parašus dalis kandidatų pradeda rinkti vasario 21 d. ir tai darys iki kovo 28 dienos. Surinkęs bent 20 tūkst. parašų, kandidatas juos turės pateikti VRK.
G. Jeglinskui, A. Mazuroniui, G. Nausėdai, I. Šimonytei, V. Tutkui, E. Vaitkui, A. Verygai, I. Vėgėlei, D. Žalimui ir R. Žemaitaičiui parašų lapai VRK išduodami trečiadienį, nuo 9 val. ryto.
Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai, Arūnui Rimkui ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapus VRK išduos po to, kai jie pateiks pareiškinius dokumentus.
Parašai bus renkami ne tik popieriniu būdu. VRK sudarys galimybę rinkėjams savo parašais paremti patinkantį kandidatą ir elektroniniu būdu VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt.
Elektroninėmis atpažinimo priemonėmis prisijungęs rinkėjas matys kandidatų sąrašą ir galės pasirinkti, ar savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus.
Jeigu rinkėjas persigalvos, jis savo parašą atšaukti galės bet kuriuo metu iki tol, kol kandidatas nenuspręs užbaigti parašų rinkimo arba kol nesueis parašų rinkimo termino pabaiga.
Svarbu atsiminti, kad savo parašu rinkėjas gali paremti tiek kandidatų, kiek nori, bet už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą. Taigi, jeigu pasirašoma popieriniame variante, elektroniniame to daryti jau nereikia.
Jeigu tikrindama rinkėjų parašus VRK nustatys, kad rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė du ir daugiau kartų, bus neįskaitytas nė vienas jo parašas. Rinkėjų parašų tikrinimo metu paaiškėjus, kad dalis įrašų yra padaryti viena ranka, apie tokius įtarimus VRK visada praneša teisėsaugos institucijoms.
Registruoti prezidento rinkimams kandidatai bus tik užtikrinus surinktų parašų tinkamumą
Pasibaigus parašų rinkimui VRK, patikrinusi kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją ir jų surinktus rinkėjų parašus, priims sprendimą registruoti kandidatus dalyvauti rinkimuose.
Tai turės įvykti ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų dienos, taigi ne vėliau kaip balandžio 11 d. Po šio sprendimo, bet ne vėliau kaip balandžio 12 d., VRK savo svetainėje atvers kandidatų duomenis visuomenei.
Primename, kad Lietuvos Konstitucija numato, jog šalies vadovu gali būti renkamas bet kuris Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Be būtinybės surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. parašų, kandidatas į prezidentus neturi turėti nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nebūti priesaika ar pasižadėjimu susijęs su kita valstybe ir būti įgyvendinęs kitus Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus[2].
Prezidento rinkimuose – kandidatų įvairovė
Sparčiai artėjančiuose prezidento rinkimuose pasirinkimo tikrai nestigs, o tarp parašus jau galinčių pradėti rinkti kandidatų – ir politinių partijų atstovai, ir save išsikėlę kandidatai.
Vienas jų yra G. Nausėda, kuris praėjusį gruodį apsisprendė, jog dalyvaus prezidento rinkimuose. Apie tai dabartinis valstybės vadovas paskelbė specialioje spaudos konferencijoje, pažymėjęs, kad yra „nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus“.
Savo pirmosios rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda daug ir garsiai kalbėjo apie gerovės valstybę, pasakojo apie nelygybės ir skurdo mažinimą, vienodą dėmesį kiekvienam šalies piliečiui, atlyginimų kėlimą, smulkaus verslo skatinimą. Atrodo, kad tokios pačios strategijos jis laikysis ir šioms kampanijos metu.
Vis dėlto, kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad G. Nausėda visuomenėje labiau matomas tapo tik prieš rinkimus, o jo toliau plėtojamos kalbos apie gerovės Lietuvą dažnai visiškai prieštarauja pačio prezidento žodžiams ar remiamiems įstatymo pokyčiams.
Konservatorių kandidatė į Lietuvos prezidento postą yra ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Ji apie savo kandidatūrą paskelbė praėjusio spalio pradžioje, feisbuke, rašydama, kad „motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“.
Vis dėlto, premjerės Vyriausybė dažnai sulaukia aštrios kritikos dėl daugybės skandalų, įvykusių šios kadencijos metu.
Tai ir pedofilijos ar „čekiukų“ skandalai, kritika bene visiems ministrams ar COVID-19 pandemijos metu padarytiems sprendimams.
O ir pačios I. Šimonytės asmeniniai reitingai taip pat nėra tokie geri, kaip 2019 m., kai ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, bet ten nusileido rinkimus galiausiai užtikrintai laimėjusiam G. Nausėdai.
Jis šią žinią pranešė bene anksčiausiai, praėjusį rugpjūčio mėnesį. Kiek anksčiau 2023 metais jis dalyvavo ir Kauno miesto savivaldos rinkimuose, kur kovojo dėl mero posto. Vis tik, šiuose rinkimuose jis liko antras, triuškinančią pergalę leidęs švęsti Visvaldui Matijošaičiui.
A. Veryga, COVID-19 pandemijos pradžioje dar ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas taip pat sulaukė aštrios visuomenės kritikos dėl tuo metu priimtų sprendimų. Dar anksčiau A. Veryga kritikuotas dėl kitų Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotų pokyčių ar net plačiai nuskambėjusio, tačiau dabar visuomenėje jau prigijusio alkoholio prekybos draudimo.
Laisvės partija prezidento rinkimuose iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko D. Žalimo kandidatūrą.
Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad D. Žalimas „gina liberaliąją demokratiją, sunkiomis akimirkomis saugo Konstituciją“, o pats kandidatas teigia, kad drąsūs sprendimai, pagarba, atvirumas yra principai, kuriais jis vadovausis, jei taps prezidentu.
„Darbiečių“ kandidatu šalies vadovo rinkimuose tapo politinės jėgos lyderis A. Mazuronis. Jo kandidatūrą taryboje palaikė 95 proc. narių. A. Mazuronis teigia, kad finišo tiesiojoje renkant partijos atstovą šalies vadovo rinkimuose buvo du kandidatai – jis pats bei bendrapartietis Valentinas Bukauskas. A. Mazuronis yra dabartinis Darbo partijos lyderis, Seimo narys, parlamente esantis jau 4 kadenciją.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu rinkimuose yra G. Jeglinskas. Partijos vadovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad tai yra geriausias kandidatas šiame geopolitiniame etape.
G. Jeglinskas yra buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvo atsakingas už Aljanso žmogiškųjų išteklių politiką, biudžeto planavimą, informacines technologijas ir ryšius su kitomis NATO organizacijomis.
Tiesa, dėl jo galimybės dalyvauti rinkimuose buvo kilę daug klausimų. Pati partija siekė išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, nors tokią būtinybę kandidatams numato įstatymas.
Nepriklausomų kandidatų gretose yra E. Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, daktaras hematologas.
Į politiką sukantis profesorius visuomenei jau pristatė ir savo rinkiminę programą, kurioje daug dėmesio skirta Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Profesorius mano, kad Lietuvoje būtina Valstybės saugumo departamento esminė pertvarka, teigia, kad norėtų, jog būtų surengtas referendumas dėl Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties įteisinimo bei LR konstitucijos 137 straipsnio, kuris draudžia LR teritorijoje užsienio šalių karines bazes.
Prezidento rinkimuose dalyvauja ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus.
Paskelbęs šią žinią V. Tutkus teigė, kad „padarys viską, kas nuo jo priklauso, jog Lietuvos žemė netaptų mūšio lauku“. Buvęs kariuomenės vadas aktyviai kritikuoja Vakarų bei Lietuvos poziciją karo tarp Ukrainos ir Rusijos klausimu, teigia, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina remti taiką bei dialogą.
Bene žymiausias nepriklausomas kandidatas yra profesorius, teisininkas I. Vėgėlė, kuris pernai lapkritį Vaidilos teatre paskelbė, kad dalyvaus 2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.
COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas, apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra užsiminęs ir anksčiau, o ilgainiui jis tapo vienu iš prezidentinių reitingų lyderių, dabar jo reitingai taip pat sparčiai auga.
„Iš drąsios šalies, kuria skelbėmės esą, beliko įžūlus, nesiskaitantis su žmonėmis, negirdintis jų politinis elitas, besipuikuojantis arogancija, žongliruojantis manipuliacijomis – kad žemintų, kad priešintų, kad suskaldytų“, – apie dabartinę valdžią yra kalbėjęs.
I. Vėgėlė garsėja ne tik dėl tvirtos savo pozicijos COVID-19 pandemijos valdymo klausimu, tačiau ir dėl pažiūrų į saugumą, energetiką, žmogaus teises, tradicinę šeimą bei kitas vertybes, apie kurias pastaruoju metu aktyviai diskutuojama politiniuose sluoksniuose.
Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kandidatuoja prezidento rinkimuose. Pastaruoju metu politikas dažnai minimas žiniasklaidoje: yra kaltinamas antisemitizmu, neapykantos prieš žydus kurstymu, Seimas dėl tam tikrų jo komentarų net panaikino jo teisinę neliečiamybę.
Pats politikas teigia, kad nėra nusiteikęs prieš žydų tautą, tačiau tik nori atkreipti dėmesį į Izraelio politinės valdžios veiksmus. R. Žemaitaitis taip pat yra aktyvus dabartinių valdančiųjų kritikas, parlamente aštriai pasisakyti linkęs politikas.
Kiti kandidatai dar turi laiko išspręsti trikdžius
Kiti keturi kandidatai į prezidentus – Z. Andrulėnas, G. Kniukšta, A. Rimkus ir Ž. Treiga dar gali pateikti VRK trūkstamus dokumentus ir pradėti rinkti rinkėjų parašus.
Z. Andrulėnas dalyvavo 2020 m. Seimo rinkimuose. Tuomet jis buvo Centro partijos – tautininkų kandidatas Lazdynų rinkimų apygardoje.
Jis dalyvavo ir pernai rudenį vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose, tačiau buvo pašalintas, nes pateikė ne visus reikiamus dokumentus ir neatitiko nustatytų reikalavimų. Jis taip pat jis vadovauja pernai rugsėjį įkurtai „Nacionalinei švietimo tarybai“.
Kaip nepriklausomas kandidatas rinkimuose dalyvauti rengiasi ir G. Kniukšta. Jis yra teisininkas, agronomas, žurnalistas, politinis veikėjas.
2000 m. jis buvo išrinktas į Seimą su Naująja sąjunga, iki 2002 m. buvo kandidato į prezidentus Artūro Paulausko patikėtinis. 2017 metais pradėjo leisti savaitraštį „ŠIANDIEN“, 2020 m. įkūrė įstaigą „Žemaitijos inovacijų centras“[3].
VRK yra gavusi ir teikimą registruoti A. Rimkų bei Ž. Treigą, o anksčiau dalyvauti rinkimuose siekė ir Antanas Kandrotas-Celofanas, tačiau sausio mėnesį jis buvo sulaikytas. Apeliacinis teismas dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų jį nubaudė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Savo ruožtu buvęs parlamentaras Petras Gražulis taip pat siekia dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis penktadienį oficialiai pateikė VRK reikiamus dokumentus, tačiau jie buvo atmesti.
Kaip nurodė VRK, P. Gražulio prašymas dalyvauti prezidento rinkimams atmestas atsižvelgiant į tai, jog šis pretendentas neatitinka Konstitucijos ir Rinkimų kodekso nuostatų. Primename, kad P. Gražulis neteko Seimo nario mandato, o tai reiškia, kad į renkamą postą jis gali kandidatuoti tik po 10 m.
Vis dėlto, P. Gražulis neketina pasiduoti ir skundžia VRK sprendimą. P. Gražulis prašo peržiūrėti sprendimą dėl jo kandidatūros atmetimo ir suteikti teisę dalyvauti prezidento rinkimuose. Taip pat jis prašo VRK kreiptis į KT, siekiant išaiškinti jo galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose.
