Prezidento rinkimai: G. Nausėda prieš A. Verygą?

Naujas prezidentas „gims“ kiek vėliau nei už 9 mėnesių

Iki kitų prezidento rinkimų liko mažiau nei metai. 2024-ųjų gegužę Lietuva vėl spręs, kam penkeriems metams patikėti valstybės šturvalą. Konstitucija prezidentui yra patikėjusi dideles galias užsienio politikoje, taip pat valstybės vadovas turi pakankamai įtakos ir vidaus politikoje, kaip įstatymo iniciatyvos teisė, pirmenybė skiriant ir teikiant svarbiausias valstybės pareigūnų pozicijas, sprendimas dėl pilietybės suteikimo, veto teisė ir t.t.

Oficiali rinkimų kampanija dar nėra prasidėjus, o ir būsimi kandidatai nėra viešai paskelbę apie savo dalyvavimą rinkimuose, tad natūralu jog reitinguose kol kas karaliauja dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Bendrovės, Gallup Organization Worldwide narės UAB „Baltijos tyrimai“ gegužės mėnesio apklausos duomenimis- už kadenciją einantį prezidentą balsuotų 26,9 proc. apklaustų piliečių. ^[1]

Tačiau tuomet sociologė Rasa Ališauskienė teigė, kad tai, jog pareigas einantis šalies vadovas sulaukia daugiausiai gyventojų paramos, yra įprasta tendencija. Visgi, anot jos, bendras reitingų lentelės išsidėstymas dar gali keistis, kai politikai oficialiai praneš apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose. „Čia dar tik žaidimo pradžia, dar tik bendras kontekstas, ką žmonės įsivaizduoja tame poste. O jau kai matys, iš ko reikia rinktis, tai jau galutinai spręs“, – birželio mėnesį teigė R. Ališauskienė.

Aurelijus Veryga „meta pirštinę“ Gitanui Nausėdai

Didžiausia parlamento opozicinė ir viena populiariausių šalies partijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vakar į prezidento rinkimus iškėlė buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kandidatūrą. Tai pirmasis didžiųjų partijų kandidatas oficialiai paskelbęs siekiantis valstybės vadovo posto. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, partija siekia, kad Lietuvos prezidentas užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą.

„Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas. Mūsų nuomone Aurelijus Veryga yra geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma. Su tokiu prezidentu Lietuva būtų laisva ir vieninga, o ne ieškanti priešų šalies viduje ir už jos ribų“, – sako R. Karbauskis.^[2]

Ką tik įvykusių savivaldos rinkimų rezultatai LVŽS kandidatą reikalauja įvertinti rimtai. Nors Ramūno Karbauskio vadovaujama partija stipriai nukraujavo iš komandos pasitraukus ekspremjerui Sauliui Skverneliui su būriu Seimo narių bei merų, politinė jėga sugebėjo puikiai pasirodyti savivaldos rinkimuose ir padidinti merų skaičių Lietuvoje. ^[3] O Kauno rinkimuose dalyvavęs seimūnas Aurelijus Veryga sugebėjo iškovoti antrą vietą už nugaros palikus konservatorių ir socialdemokratų atstovus ypač sunkiuose rinkimuose, kur kelintus rinkimus triuškinančiai laimi Visvaldas Matijošaitis. ^[4]

Ignas Vėgėlė žada apsispręsti rudenį

Populiarus šalies teisininkas, buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat minimas kaip realus kandidatas užimti prezidento postą pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Pats advokatas sako, kad jau šį rudenį išsklaidys visus kilusius klausimus. „Esu tikras, kad rudenį duosiu atsakymą. Labai aiškų“, – „Žinių radijui“ teigė pandemijos metu žmogaus teises gynęs ir išpopuliarėjęs teisininkas.

Tai, kad rimtai svarsto siekti prezidento posto, I. Vėgėlė yra kelis kartus užsiminęs ir anksčiau. Pavyzdžiui, pavasarį jis pareiškė beveik nebematantis galimybių nedalyvauti 2024 m. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose. Panašiai teisininkas kalbėjo ir antradienį. Be to, I. Vėgėlė leido suprasti, kad dalyvavimo prezidento rinkimuose galimybę jis jau aptarė ir su potencialiais rinkiminės kampanijos dalyviais. „Atostogų metas yra puiki proga pakalbėti, kavos ar alaus išgerti“, – sakė jis, akcentuodamas, kad rimtai svarstyti prezidentinę perspektyvą jį verčia galvoje besisukančios mintys apie pagalbą visuomenei. „Dabar pradėjau svarstyti ir galvoti, kaip toliau judėti, kad visuomenei padėti atsigauti po tokio politikų nokdauno: negirdėjimo, neklausymo, nenoro absoliučiai įsiklausyti į visuomenės nuomonę, netgi išjuokimo“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Įvairių apklausų duomenimis I. Vėgėlės reitingai svyruoja nuo 7 iki 10 procentų, tačiau realų teisininko populiarumą patikrinti labai sunku, mat I. Vėgėlė, atvirkščiai nei Aurelijus Veryga, realiuose rinkimuose pastaruoju metu nėra dalyvavęs. O paskutinis teisininko pasirodymas 2000m. Seimo rinkimuose buvo, švelniai tariant- kuklus. Tada Ignas Vėgėlė Fabijoniškių vienmandatėje apygardoje liko septintas, surinko viso labo 6,06 proc. balsų ir savaime suprantama į parlamentą nepateko.^[5]

Antanas Kandrotas (Celofanas) pirmasis pareiškė kandidatuosiąs prezidento rinkimuose

Visuomenininkas Antanas Kandrotas (geriau žinomas kaip Celofanas), pirmasis paskelbė dalyvausiąs ateinančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Kad tai ne pokštas visuomenininkas patvirtino nacionaliniam dienraščiui „Vakaro žinios“. „Turbūt viskas priklauso nuo žmonių ir kaip jie reaguoja į tavo idėjas. Kai paskelbiau tai, supratau, kad tai ne pokštas. Idėją palaiko daug žmonių, tad tai jau tikrai nebėra pokštas. Panašiai kaip su partija. Iš pradžių paskelbiau apie tai tik kaip tam tikrą apklausą ir per pirmą parą prisiregistravo 500 žmonių, o šiandien šis skaičius viršija 3000 norinčių tapti steigėjais. Dabar planuojamas steigiamasis suvažiavimas, kuris vyks rugpjūtį Kelmės rajone.Esame nusiteikę rimtai: planuojame ir strateguojame. Žygiuosime į priekį. Kiek žinau, kai kuriose politinės stovyklose jau kilo šiokia tokia panika“,- dienraščiui teigė Antanas Kandrotas.

Vienas iš „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių ir populiarus socialinių tinklų veikėjas Antanas Kandrotas pasiruošęs ginti tradicines vertybes. „Aš esu iš tų žmonių, kurie vertina savo vėliavą, tradicines vertybes, istoriją, kalbą, kultūrą. Būtent tai šiandien Lietuvoje naikinama. Todėl mes stengsimės politinę kryptį apsukti, o daugybę įstatymų, manau, reikės atšaukti - nuo tam tikros datos priimti įstatymai būtų paskelbti netekusiais galios. Pavyzdžiui, pandemija suveikė kaip priedanga, kai jos metu buvo priimta daug įstatymų, kurie iki šiol galioja“,- „Vakaro žinioms“ sakė jis.

Nepaisant didelio susidomėjimo ir neįtikėtinai greit surinktų 3000 partijos steigėjų, Antano Kandroto šansus kaip ir Igno Vėgėlės įvertinti sunku- visuomenininkas iki šiol nėra dalyvavęs jokiuose rinkimuose.

Prof. Eduardas Vaitkus taip pat kalba apie kandidatavimą prezidento rinkimuose: kels bangą

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras, hematologas Eduardas Vaitkus taip pat skelbiasi dalyvausiąs ateinančiuose prezidento rinkimuose. Šalyje žinomas gydytojas išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos metu, kada viešai išreiškė nepasitikėjimą pasaulinių farmacijos kompanijų nuoširdumu gaminant vakcinas. Taip pat Eduardas Vaitkus yra įsteigęs „Gyventojų pasipriešinimo okupacijai centrą“, kuriam ir vadovauja.

Apie prezidento rinkimus kalbėdamas daktaras dalinasi savo planais ir žada kelti bangą. „Nematau priežasties, kodėl turėčiau sustoti, net jeigu jie norės mane nužudyti, tegul nužudo, tačiau tai nebus priežastis sustoti. Prezidentas turi būti nepartinis, o visų Lietuvos žmonių. Todėl ir planuojame nuo rudens sukelti žmonių pasipriešinimo bangą aiškinant, ką gali prezidentas padaryti užsienio politikoje ir teisėsaugoje. Tą bangą, didesnę ar ne, vis tiek pavyks sukelti. O po prezidento rinkimų steigiame politinę partiją ir su tomis pačiomis mintimis einame į Seimo rinkimus. Dabar sukėlus žmonių dėmesio bangą, nepavyktų jos išlaikyti iki kitų metų rudens, todėl tokia strategija turėtų pasiteisinti“,- apie planus laisvas.info portalui dalinosi profesorius.^[6]

Valdančiųjų stovyklą gaubia nežinia: apie prezidento rinkimus liberalai-konservatoriai tyli

Rekordiškai žemų reitingų daužoma liberali Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos politinė dauguma apie kandidatus į šalies vadovo postą tyli. Akivaizdu, kad po patirto fiasko savivaldos rinkimuose šioms liberalioms partijoms rasti lyderių partijų viduje itin sunku, tuo labiau, kad valdančiųjų lyderiai vis sugeba pramušti naują reitingų dugną. Didieji koalicijos „broliai“ Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai nėra išreiškę nei oficialios, nei kažkokios kitos apčiuopiamos pozicijos. O viešojoje erdvėje skamba tik spėlionės apie konservatorių kandidatus- nuo Arvydo Anušausko iki Dalios Grybauskaitės ar Andriaus Tapino. Liberalų sąjūdis tai pat kalba miglotai sakydami, jog akys krypsta į partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, nors neatmeta ir nepartinių kandidatų parėmimo.

Kiek aiškiau komunikuoja kontraversiškai vertinama Laisvės partija, kuri dar prieš 2020 Seimo rinkimus įvardino savo galimą kandidatą. „Šimašius būtų puikus prezidentas. Manau, atėjo laikas Lietuvai išsirinkti liberaliai mąstantį prezidentą, kuris yra įrodęs savo gebėjimus krizinėse situacijose“,- tada žiniasklaidai sakė laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė. Tačiau prieš dvejus metus pats buvęs Vilniaus meras teigė, kad nori pailsėti nuo politikos. „Ne paslaptis, to klausimo sulaukiu labai dažnai, bet neturiu tokių planų tikrai. Nėra tokių planų, nuo politikos norėčiau pailsėti“,- žiniasklaidos atstovams tikino Remigijus Šimašius.

Bet panašu, kad laisvietis nebuvo toks nuoširdus kalbėdamas apie savo planus. Mat ką tik įvykusiuose savivaldos rinkimuose Remigijus Šimašius ne tik dalyvavo, bet ir vedė visą Laisvės partijos sąrašą. O tai net nepanašu į „norą pailsėti nuo politikos“. Juo labiau, vos kelis procentus apklausose surenkanti Laisvės partija yra įspausta į kampą- ekstremistinei liberalų partijai gresia išnykimas iš politinės padangės jei nesiims staigių veiksmų. Būtent dvi kadencijas išbuvusio Sostinės mero Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas prezidento rinkimuose galėtų būti išsigelbėjimo šiaudas bent ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose, kurių kampanija vyks vienu metu su prezidento rinkimais.

G. Nausėdos sprendimas dėl dalyvavimo rinkimuose- metų pabaigoje

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia ketinantis paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo artėjančiuose prezidento rinkimuose dar šių metų pabaigoje. Nors abejonių, kad dabartinis prezidentas dalyvaus rinkimuose yra mažai, jam pakišti koją antrai kadencijai gali nuolatinis blaškymasis.

Gitano Nausėdos kadencijoje gyventojai išties gali pasigesti stuburo ir aiškios šalies vadovo krypties. Dar 2021m. vykusiame didžiausiame, per pastaruosius 30 metų, mitinge „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuriame buvo ginamos tradicinės šeimos vertybės, šalies vadovas sakė kalbą. Taip parodydamas savo palankumą krikščioniškų ir šeimos vertybių puoselėtojams^[7]. Tačiau kuriam laikui praėjus G. Nausėda sveikinimo žodžius jau tarė gėjams, lesbietėms, transeksualams ir likusiai LGBT bendruomenei ^[9].

Toks flirtavimas su įvairiomis socialinėmis grupėmis iš dalies suprantamas- taip G. Nausėda bando rinktis rinkiminius „balus“. Tačiau rinkėjai nėra akli ir tokį prezidento flirtą greit permato bei tuo piktinasi viešojoje erdvėje. Puikiausias to pavyzdys- Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderių, kurie anksčiau palaikė šalies vadovą, kirčiai didžiausiose opozicinėse žiniasklaidos priemonėse. ^[8]. Tad strategija būti „geram“ visiems, vargu ar turi daug perspektyvų. Greičiau tai tiesus kelias į 2002 metų rinkimų scenarijų, kada panašiai pataikauti mėgstantį Valdą Adamkų antrajame rinkimų ture sutriuškino aiškias vertybes deklaruojantis, tvirtos rankos šalininkas Rolandas Paksas.