P. Gražulis tapo oficialiu kandidatu Lietuvos prezidento rinkimuose
Buvęs parlamentaras, Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Petras Gražulis oficialiai pateikė dokumentus dalyvauti gegužės mėnesį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.
Apie tai, kad dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose P. Gražulis paskelbė po praėjusį savaitgalį vykusio Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos suvažiavimas.
Po jo paaiškėjo, kad centristai ir tautininkai prezidento rinkimams iškėlė būtent P. Gražulio kandidatūrą, jis patvirtintas ir kaip kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašo lyderis.
P. Gražulis dokumentus dalyvavimui prezidento rinkimuose pateikė iki šio termino pabaigos likus vos kelioms dienos: politinės kampanijos dalyvių registracija vyksta iki vasario 19 d[1].
Tai pirmasis prezidento rinkimų etapas, kai priimami politinių partijų ar ketinančių savarankiškai kandidatuoti asmenų registracijos dokumentai.
Šiame etape politinės kampanijos dalyviai turi turėti arba atsidaryti banko sąskaitą, išsiimti pažymą apie sąskaitos likutį, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą arba teikimą bei visus šiuos dokumentus pateikti VRK.
P. Gražulis dalyvaus rinkimuose, bet kolegas skatina remti I. Vėgėlę
Vasario 10 d. vykusiame Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad P. Gražulis dalyvaus prezidento rinkimuose. Vis dėlto, pats politikas didelės asmeninės sėkmės rinkimuose, regis, nesitiki ir skatina opozicines jėgas vienytis palaikant advokato, profesoriaus, save išsikėlusio kandidato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
„Keliuosi tik tam, kad paraginčiau konkrečiai R. Žemaitaitį, V. Tutkų, E. Vaitkų, A. Mazuronį, A. Verygą jog atsiimtų savo kandidatūrą Igno Vėgėlės naudai. Jis vienintelis stiprus antisisteminis kandidatas, kuris gali įveikti konservatorių kandidatus G. nausėdą ir I. Šimonytę. O visi kiti opozicijos kandidatai yra tik balsus atiminėjantys ir konservatoriams padedantys politikai. Jų kandidatavimas yra ne kas kitas, kaip bandymas atimti iš Igno Vėgėlės balsus, tam, kad antrame ture turėtume Šimonytę su Nausėda. Tą jie puikiai suvokia. Tad keliuosi tam, kad paraginčiau juos nusiimti ir nedirbti konservatoriams ir tą parodysiu savo pavyzdžiu. Manes nebus bilioteniuose, būtų gerai, kad nebūtų nei Žemaitaičio, nei Tutkaus, nei Vaitkaus ar kitų. Lietuvos interesai turėtų būti aukščiau savo asmeninių reitingų. Taigi dar kartą raginu jungtis prie mūsų partijos (Tautos ir teisingumo sąjungos) iniciatyvos ir paremti Igną Vėgėlę rinkimuose, o išsikėlusius opozicijos kandidatus nusiimti jo naudai“, – pažymi Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas P. Gražulis.
Tautos ir teisingumo sąjunga dar praėjusį rugsėjį paskelbė, kad prezidento rinkimuose palaikys advokato ir profesoriaus I. Vėgėlės kandidatūrą. Pats kandidatas tuomet dar nebuvo oficialiai paskelbęs apie savo planus dalyvauti rinkimuose, tačiau dabar yra vienas reitingų lyderių.
P. Gražuliui dalyvauti rinkimuose gali būti uždrausta
Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teigia, kad dėl Konstitucijos nuostatų P. Gražuliui gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Už kitą Seimo narį neva balsavusio, šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatas buvo panaikintas praėjusių metų gruodį.
Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą, Konstitucija taip pat numato, kad prezidentu gali būti renkami tik tie piliečiai, kurie gali būti renkami ir Seimo nariais.
Parlamentaro pašalinimo iš Seimo istorija neapsiėjo be kontraversijų
P. Gražulis buvo ilgametis Seimo narys, tad jo pašalinimas iš parlamento sulaukė daugybės žiniasklaidos dėmesio. Vis dėlto, ši istorija visuomenę padalino į skirtingas barikadų puses.
Nors buvo teigta, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską, o KT pripažino, kad taip pasielgdamas jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, tuo patikėjo tikrai ne visi.
Dalis visuomenės teigė, kad P. Gražulio pašalinimas iš Seimo tebuvo politinis spektaklis ir susidorojimas, inicijuotas valdančiųjų. Kiti pabrėžė, kad politikai nusikalsta ir dėl žymiai reikšmingesnių veikų, tačiau savojo mandato nepraranda.
Vis dėlto, pats P. Gražulis, regis, nesirengia pasitraukti iš politinės arenos. Praradęs Seimo nario mandatą jis teigė, kad tai nėra pasaulio pabaiga, o pastarieji jo planai dalyvauti EP ir prezidento rinkimuose tai tik įrodo.
