- V. Tutkus žodžio į vatą nevynioja: kritikuoja Lietuvą ir NATO į mūšius Ukrainoje įvelti norinčius
- Karas yra tik verslas, Ukraina – proga pasipinigauti
- V. Tutkus remia taiką ir dialogą
- Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas žino, ką kalba
V. Tutkus žodžio į vatą nevynioja: kritikuoja Lietuvą ir NATO į mūšius Ukrainoje įvelti norinčius
Visi kariai nori karo? Netiesa. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Valdas Tutkus laiko save „taikos generolu“ ir kritiškai vertina tuos, kurie pastaruoju metu vis garsiau kalba apie tai, kad Lietuva ir kitos NATO sąjungininkės turėtų įsitraukti į karą Ukrainoje.
Karininkas pasidalino ir savo įžvalgomis ir Lietuvai grėsmę tariamai keliančius „Wagner“ samdinius, įsikūrusius Baltarusijoje, palietė ir į Ukrainą savanoriškai kariauti vykstančiųjų temą.
„Komentaras TV“ laidoje apsilankęs atsargos generolas V. Tutkus pirmiausia pabrėžė, kad visus karus pradeda politika. Būtent dėl to, jo nuomone, svarbiausia yra išsigryninti kas yra karas. Pats V. Tutkus karą laiko politikos, tik kitomis priemonėmis, tęsiniu; kai visų kitų priemonių nebelieka, būtent tada pradeda kariauti ir žvanginti ginklais[1].
Milžinišką patirtį kariuomenės srityje sukaupęs V. Tutkus, būtent dėl savo asmeninių potyrių ir sukauptų žinių bagažo dabar nėra tas, kuris neapgalvotai ir skubotai švaistytųsi ugningomis frazėmis apie įsitraukimą į karą. Priešingai, karininkas įtemptą situaciją Ukrainoje vertina logiškai ir šaltu protu, puikiai suvokdamas karo pasekmes ir baisumus.
„Paprastai kariškiai retai būna karo šalininkai, nes jie geriau suvokia, kas tai yra. Kariuomenė yra reikalinga ne tam, kad pulti ir kariauti, bet tam, kad atgrasyti, sulaikyti ir kritiniu momentu – apginti“, – sako jis.
Atsargos generolas atidžiai seka ne tik įvykius Ukrainoje, bet ir Lietuvos valdžios reakcijas. Jį neramina kai kurie ženklai, kuriuos galima pamatyti. Pavyzdžiui, karininkas stebisi Lietuvoje išpūstu burbulu dėl „Wagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje.
V. Tutkaus teigimu, „Wagner“ į Lietuvą veržtis galėtų nebent kaip diversinė grupė, tačiau Lietuvos pajėgos net ir be kaimynų lenkų pagalbos galėtų tai atremti.
Plačiau kalbant apie Baltarusiją, V. Tutkus yra linkęs pabrėžti kitą dalyką – sienos uždarymą. Jo nuomone, tai yra nereikalingas įtampos kėlimas, kartu keliantis aistras ir dėl Kaliningrado tranzito užtikrinimo.
Vertindamas Lietuvos valdžios veiksmus karo Ukrainoje akivaizdoje ir vis dažniau skambančius raginimus Rusiją stabdyti dar Ukrainoje, kol agresija nepasiekė Baltijos šalių ir, žinoma, Lietuvos, V. Tutkus laikosi tvirtos savo nuomonės. Jis akcentuoja, kad Rusijai karas su NATO reikštų branduolinį karą, o šio – niekas nenori.
Būtent todėl, girdimos įvairios kalbos apie Ukrainai draugiškų šalių koaliciją: ją inicijuoti galėtų galbūt net Lenkija, pasak mūsų valdžios atstovų poziciją, prie koalicijos prisijungtų ir Lietuva. Tokiu atveju, NATO nesikištų, jeigu dėl Lietuvos ar kitos šalies veiksmų Ukrainoje, kiltų grėsmė jau šių valstybių nacionaliniam saugumui.
„Lietuva, mūsų valstybė, turi elgtis taip, kad mums karas negrėstų“, – sako V. Tutkus.
Tačiau jis jau gali grėsti. Prieš kelias savaites Rusijos Pskovo oro uoste buvo įvykdyta dronų ataka. Nors iš pradžių ji susieta su Ukrainos kontrpuolimu, vėliau imta abejoti, pradėta manyti, kad dronai galėjo atkeliauti iš kažkurios iš Baltijos šalių, o Rusija tuomet net viešai užsipuolė Latviją.
Jeigu dronai iš tiesų buvo paleisti iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos – tai būtų itin neapdairus žaidimas su ugnimi. Kalbėdamas apie šią situaciją, V. Tutkus teigė, kad tai yra tyrimo rezultatų klausimas, tačiau pabrėžė, kad jei tai pasirodytų esą tiesa – tai reikštų, kad NATO atakavo Rusijos teritoriją ir tai būtų galima laikyti bandymu įvelti Lietuvą ar kitas šalis į karą.
„Jei tai padarė Baltijos valstybės, nežinau, jei mano valia būtų, tai tuos kurie tai padarė suimčiau ir sodinčiau į kalėjimą iki gyvos galvos už provokaciją arba už bandymą įvelti mus į karą“, – sako V. Tutkus.
Karas yra tik verslas, Ukraina – proga pasipinigauti
V. Tutkus „Komentaras TV“ laidoje palietė ir kitą įdomią temą: kodėl kai kurie karininkai taip nori kariauti ir kodėl dalis jų net vyksta į Ukrainą tai daryti savanoriškai?
Laidos vedėjai Giedrei Gorienei paklausus, ar tai galėtų būti keršto už žuvusias kolegas dalis, buvo kalbama ir apie tam tikras pasipinigavimo schemas.
Juk įvairiose socialinių tinklų grupėse netrūksta skelbimų apie kariavimą Ukrainoje, kai kurie skelbimai net įvardija užmokestį už tai, o pats V. Tutkus atskleidė sulaukęs siūlumo imtis verbuoti karius – už vieną užverbuotą ir į Ukrainą kariauti išvykusį jis būtų sulaukęs 1000 Eur atlygio. Suprantama, karininkas tokiu pasiūlymu suviliotas nebuvo.
Tačiau jis vengia kritikuoti tuos buvusius ar esamus karius, kurie patys savanoriškai vyksta kariauti į Ukrainą. V. Tutkus sako, kad į atsargą išėjęs karys, važiuodamas į Ukrainą kautis kaip savanoris, Lietuvos į karą niekaip neįtrauks: pagal tarptautinę teisę jis bus traktuojamas kaip samdinys.
„Tai kiekvieno piliečio apsisprendimo teisė. Motyvacija labai įvairi. Yra vadinama karinė brolystė, kai žūsta draugas karys, tu už jį keršiji. Tai nehumaniška ar nedemokratiška, bet tu jautiesi už jį atsakingas. Ir pas tuos pačius rusus taip pat yra, ir pas ukrainiečius, ir pas lietuvius. Tai yra suprantama, nemanau, kad tai protinga, bet uždrausti negalima“, – sako V. Tutkus, pridėjęs, kad jeigu šie kariai mano, kad jie gina Ukrainą ar Lietuvą, jie vis dėlto klysta.
V. Tutkus remia taiką ir dialogą
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas V. Tutkus pastaruoju metu dažnai pasisako karo tema, tą jis aktyviai daro ir socialiniuose tinkluose, kur jis ne tik apžvelgia įvykius Ukrainoje, tačiau dalijasi mintimis apie Lietuvos valdančiųjų politiką šiuo klausimu, įvertina tarptautines pozicijas.
Neseniai jis kalbėjo ir apie Ukrainos kontrpuolimo šansus bei situaciją, kad nepasiekus didelio proveržio, teks keisti poziciją dėl karo tęsimo. V. Tutkus pastebėjo, kad net ir skelbusieji greitą pergalę ir visišką Ukrainos okupuotų teritorijų išvadavimą dabar sutinka, kad tikėtis to, ką daugelis vadina kontrpuolimo sėkme, neverta, nebent įvyktų stebuklas[2].
„Aš stebuklais netikiu, kad ir kaip šiuo atveju man norėtųsi. Beje, su tuo sutinka ir dauguma karinių ekspertų bei politikų. Dabar keliamas naujas klausimas. Ar turi Ukraina kovoti iki paskutinio ukrainiečio? Ar visgi kartu su vakarų pasauliu ieškoti išeities? Panašu, kad mūsų šių dienų politinis elitas, pritardamas taip vadinamų „vanagų“ pusei, sieks, kad karas tęstųsi. Gaila“, – feisbuke rugpjūčio mėnesį skelbė karininkas.
V. Tutkus tuomet pridėjo, kad jis pas priklauso pragmatikų pusei, kurie situaciją vertina taip: jei iki šiol nepavyko pralaužti Rusijos įtvirtinimų, naivu tikėtis, kad kitąmet rusų gynyba nusilps ir tuomet tai padaryti jau pavyks.
„Susimąstykime, gal visgi silpna taika geriau už žudantį karą?“, – rašė V. Tutkus.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas žino, ką kalba
V. Tutkaus nuomonė karo klausimais gali patikti arba ne, tačiau abejoti jo kompetencijomis neverta – karininkas iš tiesų pasižymi įspūdinga karjera.
1983–85 m. jis dalyvavo Afganistane kare, buvo motošaulių kuopos vadas, vėliau buvo Turkestano karinės apygardos motošaulių bataliono vadas, studijavo Maskvos M. Frunzės karo akademijoje. 1995–96 m. jis studijavo NATO gynybos koledže Romoje[3].
1991–92 m. ėjo Lietuvos kariuomenės Geležinio vilko brigados štabo viršininko pareigas, 1992–93 m. buvo Jungtinio štabo viršininkas, vėliau – Generalinio štabo viršininkas ir kariuomenės vado I pavaduotojas. 1999–2001 jis buvo Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungos (ES).
2001–04 m. V. Tutkus tapo kariuomenės sausumos (lauko) pajėgų vadu, o 2004-2009 m. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. 2014–15 jis buvo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius.
