Nuotekų valymo įrenginiai namui: kaina, išleidimo vietos, priežiūra ir privalomi tyrimai

Nuotekų valymo įrenginiai yra dažniausias nuotekų sprendimas naujiems namams už miesto, kur nėra centralizuotos kanalizacijos. Tai ne tik statybos, bet ir aplinkosaugos klausimas: išvalytos nuotekos patenka į gruntą ar vandenį, todėl įrenginiui, išleidimo vietai ir priežiūrai taikomi konkretūs reikalavimai. Šioje namo statybos gido dalyje paaiškiname, kaip pasirinkti įrenginį, kiek jis kainuoja ir ko reikalauja aplinkosaugininkai.

Pirmiausia – patikrinti centralizuotą kanalizaciją

Aplinkos ministerija pabrėžia: planuojant įrengti biologinį nuotekų valymo įrenginį, būtina įsitikinti, ar yra galimybė prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Jei tokia galimybė yra, ja ir reikia naudotis. Tik kai jos nėra, aiškinamasi, ar galimas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką ir kur. Todėl prieš perkant sklypą verta paklausti vandens tiekėjo apie nuotekų tinklus ir jų plėtros planus (žr. elektra, vanduo, dujos: prisijungimas).

Išvalytas nuotekas galima išleisti ne visur

Išleidimo vieta parenkama taip, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis: kuo toliau nuo geriamojo vandens šaltinių, kitų vandens naudotojų ir poilsio vietų. Ministerija nurodo, kur išvalytas nuotekas leidžiama ir kur draudžiama išleisti:

Leidžiama prioritetine tvarka	Draudžiama tiesiai
Upės (ne arčiau kaip 500 m iki ežero, jei upė į jį įteka)	Ežerai (naujiems įrenginiams nuo 2022-06-30)
Kanalai	Požeminiai vandens telkiniai
Gruntas infiltracijos būdu	Žemės gelmių ertmės ir karstinės smegduobės
Tvenkiniai	Melioracijos požeminio drenažo sistemos
Dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai	Upės, įtekančios į ežerus, arčiau nei 500 m iki ežero (naujiems įrenginiams)

Daugelyje individualių sklypų išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą per filtravimo šulinį ar laukus. Tam svarbus grunto laidumas ir gruntinio vandens lygis, todėl infiltracijos sprendimą verta derinti su geologija (žr. geodezija ir geologija). Vietą reikia rinkti atokiau nuo gręžinio (žr. vandens gręžinys).

Įrenginys turi būti sertifikuotas ir pakankamo našumo

Pagal aplinkosaugininkų reikalavimus įrenginys turi būti gamyklinis ir sertifikuotas, savadarbiai įrenginiai neleidžiami. Visos jo dalys turi būti hermetiškos, o išvalytos nuotekos išleidžiamos tik per gamintojo numatytą išleistuvą. Individualūs įrenginiai turi išvalyti azoto, fosforo, BDS ir kitas medžiagas iki Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, todėl paprastas nusodintuvas (septikas) be biologinio valymo naujam namui dažniausiai netinka. Našumas parenkamas pagal gyventojų skaičių ir pastato tipą.

Kaina priklauso nuo dydžio ir įtekėjimo gylio

Vieno gamintojo atstovo kainoraštyje biologiniai nuotekų valymo įrenginiai kainuoja taip (su montavimu):

Įrenginys	Kam skirtas	Kaina su montavimu nuo
Mažas, nuotekų įtekėjimas iki 50 cm gylio	1–6 asmenims	2 220 €
Vidutinis	1–6 asmenims	2 500 €
Didesnis, įtekėjimas 90–120 cm gylyje	3–8 asmenims	3 320 €

Įtekėjimo gylis priklauso nuo to, kaip giliai iš namo išeina nuotekų vamzdis ir kokiu nuolydžiu jis nutiestas iki įrenginio, todėl kuo toliau įrenginys nuo namo, tuo giliau jis montuojamas. Prie kainos gali prisidėti infiltracinė sistema, elektros kabelis orapūtei ir aplinkos sutvarkymas.

Montavimas ir dokumentai

Montavimą, paleidimą ir derinimą aplinkosaugininkai rekomenduoja patikėti kvalifikuotiems specialistams – gamintojams, tiekėjams ar platintojams. Jei norima įrengti savarankiškai, apie darbų pradžią būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir laikytis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir statybą leidžiančio dokumento – tai galima pasitikrinti VTPSI įrankiu.

Įrenginį turintis fizinis asmuo privalo turėti sutartį su eksploataciją išmanančiu specialistu arba gamintojo pažymą apie suteiktas žinias ir eksploatacijos taisykles. Šiuos dokumentus verta saugoti kartu su statybos dokumentais, nes jie gali būti reikalingi ir užbaigiant statybą (žr. statybos užbaigimas ir įregistravimas).

Priežiūra ir kasmetiniai tyrimai yra privalomi

• Techninė priežiūra – orapūtės patikra, filtrų ir grotelių valymas, dumblo pertekliaus šalinimas; rekomenduojama 1–2 kartus per metus.
• Laboratoriniai tyrimai – kasmet privaloma ištirti išleidžiamas nuotekas, rezultatai pateikiami e-nuotekos.lt.
• Naudojimo įpročiai – vengti stiprios buitinės chemijos, nemesti į kanalizaciją riebalų, vaistų, plastiko ir tekstilės.
• Įspėjamieji ženklai – drumzlinos, rusvos ar gelsvos nuotekos arba nemalonus kvapas rodo, kad valymas sutrikęs.

Aplinkosaugininkų duomenimis, dažniausi pažeidimai – dokumentų ar sutarčių dėl nuotekų tvarkymo nebuvimas, netinkama priežiūra, nuotekų išleidimas be leidimo ar viršijant teršalų normas. Už juos taikomos baudos ir žalos atlyginimas.

Kaip parinkti įrenginio dydį

Įrenginio našumas parenkamas pagal gyventojų skaičių ir pastato tipą, o ne pagal namo plotą. Gamintojai įrenginius dažniausiai žymi pagal asmenų skaičių – pavyzdžiui, 1–4, 1–6 ar 3–8 asmenims. Renkantis verta atsižvelgti į tai, kad šeima gali padidėti ar namuose dažnai būna svečių. Per mažas įrenginys perkraunamas ir blogiau valo, per didelis – brangesnis ir esant mažoms apkrovoms gali dirbti neefektyviai. Taip pat svarbu, kad įrenginys būtų pritaikytas Lietuvos žiemai ir įrengtas taip, kad neužšaltų.

Įrengimo eiga

1. Sprendimas dėl išleidimo vietos – pagal sklypo sąlygas ir reikalavimus.
2. Įrenginio ir infiltracinės sistemos parinkimas – pagal gyventojų skaičių ir gruntą.
3. Žemės darbai – duobė, pagrindas, vamzdynas nuo namo su nuolydžiu.
4. Montavimas ir užpylimas – pagal gamintojo instrukciją, kad korpusas nebūtų deformuotas.
5. Elektros prijungimas – orapūtei ar siurbliui.
6. Paleidimas ir derinimas – specialisto atliekamas, kartu perduodamos eksploatacijos instrukcijos.

Nuotekų vamzdis nuo namo iki įrenginio klojamas su nuolydžiu, todėl kuo toliau įrenginys, tuo giliau jį tenka įrengti. Šį atstumą verta suplanuoti jau projektuojant namo vietą sklype.

Dažniausios klaidos

• Įrengti pigų nusodintuvą vietoj biologinio valymo įrenginio.
• Išleisti nuotekas į melioracijos griovį ar drenažą.
• Statyti įrenginį per arti gręžinio ar kaimyno ribos.
• Neturėti priežiūros sutarties ir neatlikti kasmetinių tyrimų.
• Nepasidomėti, ar netrukus nebus nutiesta centralizuota kanalizacija.

Etapas D „Inžineriniai tinklai ir statybvietė“: 12-asis žingsnis iš 37

Ankstesnis žingsnis: Vandens gręžinys. Kitas žingsnis: Techninė priežiūra ir darbų žurnalas. Visas žingsnių sąrašas – namo statybos gide.