Namo šiltinimas: kokių storių reikia A++ namui, kokią medžiagą rinktis ir kiek kainuoja

Namo šiltinimas naujame name yra ne papildomas darbas, o pagrindinis A++ klasės elementas. Storas, vientisas ir sandarus šiltinimas leidžia namą šildyti nedidele galia, o sutaupyti pinigai dešimtmečiais grįžta per sąskaitas. Šioje namo statybos gido dalyje paaiškiname, kokių šiltinimo rezultatų reikalauja A++ klasė, kokias medžiagas rinktis ir kiek tai kainuoja.

A++ klasė apibrėžia šilumos perdavimo koeficientus

STR 2.01.02:2016 nurodo, kokias atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertes naudoti skaičiuojant A++ klasės gyvenamųjų pastatų norminius šilumos nuostolius:

Atitvara	U (A++), W/(m²K)
Sienos	0,11
Stogas	0,10
Grindys ant grunto	0,12
Langai	0,80
Durys	1,20

Kuo mažesnė U vertė, tuo mažiau šilumos praleidžia kvadratinis atitvaros metras. Kad siena pasiektų 0,11 W/(m²K), šiltinimo sluoksnis paprastai būna kelių dešimčių centimetrų storio. Viename viešame 2026 m. A++ mūrinių namų kainoraštyje, pavyzdžiui, fasadui naudojamas 250 mm frezuoto polistireninio putplasčio sluoksnis, o grindims ant grunto – 300 mm EPS100. Tikslų storį visada apskaičiuoja projektuotojas pagal pasirinktą medžiagą ir sienos konstrukciją.

Medžiagos skiriasi degumu, drėgme ir kaina

Medžiaga	Kur dažniausiai naudojama	Privalumai	Į ką atkreipti dėmesį
Putų polistirenas (EPS, grafitinis)	Tinkuojami fasadai, grindys, pamatai	Pigus, lengvas, mažai sugeria drėgmės	Degus, reikalingi priešgaisriniai sprendimai; garams mažiau laidus
Ekstruzinis polistirenas (XPS)	Cokolis, pamatai, grindys po grunto drėgme	Atsparus drėgmei ir apkrovoms	Brangesnis, naudojamas ten, kur drėgna
Akmens (mineralinė) vata	Karkasinės sienos, stogai, ventiliuojami ir tinkuojami fasadai	Nedegi, laidi garams, slopina garsą	Turi būti apsaugota nuo drėgmės montuojant
Celiuliozė (ekovata)	Karkasinės sienos, perdangos, stogai	Gerai užpildo tarpus, kaupia drėgmę ir ją atiduoda	Reikia kvalifikuoto pūtimo ir tankio kontrolės
PIR plokštės	Stogai, grindys, kur trūksta vietos	Geriausia šiluminė varža mažu storiu	Brangios, sandūros turi būti sandarios
Purškiamos poliuretano putos	Stogai, sudėtingos vietos	Užpildo tarpus, sandarina	Reikia įvertinti drėgmės režimą ir garų judėjimą

Tinkamos medžiagos pasirinkimą dažnai lemia ne vien šiluminė varža, bet ir konstrukcija. Karkasinėje sienoje naudojamos vata ar celiuliozė, kurios išlaiko garų laidumą (žr. karkasiniai namai), o mūrinio namo tinkuojamam fasadui dažniausiai renkamasi EPS arba akmens vata.

Fasado šiltinimas kainuoja nuo 35 € už kvadratinį metrą

2026 m. kainų apžvalgoje pateikiamos tokios kainos su medžiagomis ir darbu:

Sprendimas	Kaina, €/m²
Tinkuojamas fasadas su EPS	35–60
Tinkuojamas fasadas su akmens vata	50–80
Ventiliuojamas fasadas su apdaila	70–150
Cokolio šiltinimas XPS	40–70
Tik montavimo darbas	12–25
Dekoratyvinis tinkas	8–18

Tinkuojamas fasadas su EPS yra pigiausias, akmens vata brangesnė, o ventiliuojamas fasadas su apdaila – brangiausias, bet leidžia naudoti medieną, plokštes ar klinkerį. Pastoliai ir dekoratyvinis tinkas dažnai skaičiuojami atskirai. Fasado apdailos variantus aptarsime dalyje fasado apdaila.

Šilumos tilteliai suvalgo dalį šiltinimo naudos

Šilumos tiltelis – tai vieta, kur šiluma išeina greičiau nei pro aplinkines atitvaras. Dažniausios vietos naujame name:

• Pamatų ir sienos sandūra – kai pamatų kraštas ar cokolis neapšiltintas.
• Balkonų plokštės ir stogeliai, kertantys šiltinimo sluoksnį.
• Langų ir durų perimetras, kai langas sumontuotas ne šiltinimo plokštumoje.
• Monolitiniai žiedai ir sąramos mūrinėse sienose.
• Karkaso statramsčiai, kai nėra papildomo ištisinio šiltinimo sluoksnio.

Šilumos tilteliuose temperatūra vidinėje paviršiaus pusėje būna žemesnė, todėl ten dažniausiai kaupiasi kondensatas ir atsiranda pelėsis. A++ projektuose tilteliai skaičiuojami atskirai, o jų sprendimai detalizuojami brėžiniuose. Kaip šiltinami pamatai, rašome dalyje pamatai namui.

Šiltinimas veikia tik kartu su sandarumu

Net storas šiltinimas neatliks savo darbo, jei pro plyšius cirkuliuos oras. Naujo A++ namo sandarumas negali viršyti 0,6 oro apykaitos per valandą esant 50 Pa slėgių skirtumui, o tai pasiekiama vientisu sandarinimo sluoksniu: tinku mūriniame name ar garo izoliacija karkasiniame. Tada šviežias oras tiekiamas kontroliuojamai, per rekuperacijos sistemą.

Stogas ir grindys šiltinami storiau nei sienos

Šiltas oras kyla į viršų, todėl stogui ar perdangai po šalta palėpe A++ skaičiavimuose taikoma griežčiausia U vertė – 0,10 W/(m²K). Stogui dažniausiai naudojama akmens vata tarp gegnių ir papildomas sluoksnis po jomis, arba birioji vata ar ekovata ant perdangos, kai palėpė šalta. Grindims ant grunto taikoma 0,12 W/(m²K), todėl po grindų plokšte klojamas storas polistireninio putplasčio sluoksnis, atsparus apkrovoms. Viename A++ kainoraštyje grindims numatyta 300 mm EPS100.

Šiltinimo kokybę galima patikrinti dar statant

• Plokštės be tarpų – sandūros glaudžios, tarpai užpildyti tinkama medžiaga.
• Klijai visu perimetru – kad už plokščių necirkuliuotų oras.
• Kaiščiai pagal schemą – fasadui ir vėjo apkrovai.
• Sausa vata – laikoma uždengta ir nemontuojama lyjant.
• Sandarumo bandymas – parodo, ar šiltinimas ir sandarinimas veikia kartu.

Šilumos kamera žiemą gali parodyti šiltinimo spragas, bet sandarumo bandymas yra privalomas ir patikimiausias rodiklis. Kaip šiltinimas atsispindi biudžete, rodome dalyje namo statybos kaina 2026.

Dažniausios šiltinimo klaidos

• Plokštės klijuojamos taškais be perimetro, todėl už jų cirkuliuoja oras.
• Paliekami tarpai tarp plokščių arba jie užpildomi putomis be kontrolės.
• Neapšiltinamas cokolis ar pamatų kraštas.
• Vata montuojama šlapia arba paliekama lietui.
• Garams nelaidūs sluoksniai klojami ne toje sienos pusėje.

Etapas E „Konstrukcijos“: 22-asis žingsnis iš 37

Ankstesnis žingsnis: Langai ir lauko durys. Kitas žingsnis: Fasado apdaila. Visas žingsnių sąrašas – namo statybos gide.