NATO perspėja apie Maskvos planuojamą povandeninę sabotažo akciją Šiaurės ir Baltijos jūrose
Trečiadienį NATO žvalgybos vadovas Davidas Cattleris pateikė niūrų perspėjimą, pareiškęs, kad Rusija bet kurią akimirką gali bandyti sabotuoti Europos povandeninę infrastruktūrą.
NATO pareigūno teigimu, Rusija tokį sabotažo planą yra parengusi kerštaudama: esą taip siekdama nubausti Vakarų valstybes už paramą Ukrainai.
„Yra padidėjęs susirūpinimas, kad Rusija gali nusitaikyti į povandeninius kabelius ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti Vakarų šalių gyvenimą ir įvaryti baimę toms valstybėms, kurios teikia paramą Ukrainai. Rusai šioje srityje iš tiesų yra aktyvesni nei bet kada anksčiau per šiuos pastaruosius metus“, – žurnalistams sakė D. Cattleris[1].
D. Cattlerio teigimu, Rusija jau galimai užminavo dalį Europos povandeninių kabelių bei vamzdynų. Tokio scenarijaus nenurašo ir Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos skyriaus vadovas brigados generolas Sami Nurmi, kuris pripažino, kad Rusija gali dėti minas, vykdydama savo „hibridines operacijas“[2].
Vokietijos kariuomenės ekspertai taip pat pareiškė, kad NATO atidžiai stebi ir Rusijos laivus, kuriuose įrengti jutikliai, galintys rinkti elektroninę ar akustinę informaciją iš jūros dugno.
„Grėsmė yra reali, ir NATO imasi aktyvesnių veiksmų“, – sakė Vokietijos generolas leitenantas Hansas-Werneris Wiermannas[5].
Dėl augančios grėsmės NATO paskelbė aukštos parengties jūrinės grupės, kuri aktyvuojama, kai patruliuojantys laivai ar sensoriai praneša apie grėsmę, aktyvavimą, o NATO patrulinių laivų skaičius Baltijos ir Šiaurės jūrų vandenyse buvo padvigubintas jau anksčiau, po „Nord Stream“ atakų pernai rugsėjį.
D. Cattleris teigia, kad dabar Rusija aktyviai kartografuoja sąjungininkų kritinę infrastruktūrą tiek sausumoje, tiek jūros dugne. Pasak jo, tai yra dalis povandeninės Rusijos žvalgybos programos, kurią vykdo dalis Rusijos gynybos ministerija.
Toks NATO susirūpinimas dėl povandeninių kabelių bei vamzdynų nėra perteklinis. Vakarų šalys Šiaurės jūroje plėtoja ne vieno vėjo jėgainių parkų veiklą. Jie su žemynu yra sujungti būtent povandeniniais kabeliais.
Kitais povandeniniais kabeliais yra perduodama ir apie 95 proc. regioninio interneto srauto. Remiantis NATO duomenimis, 200 iš šių 400 povandeninių kabelių yra laikomi ypač svarbiais.
„Iš viso jais kasdien atliekama finansinių operacijų už maždaug 10 trilijonų JAV dolerių, todėl šie kabeliai iš tiesų yra ekonomiškai svarbūs“, – sako D. Cattleris.
Prieš keletą mėnesių jau buvo skelbiama Nyderlandų žvalgybos ataskaita, kurioje teigta, kad Rusijos civiliniai ir kariniai laivai kartografuoja jūros infrastruktūrą, kad sabotuotų vėjo jėgainių parkus, dujotiekius ir ryšių kabelius Šiaurės jūroje.
Savo ruožtu Danijos žvalgyba prieš kelias savaites taip pat paskelbė, kad Maskva planuoja sabotažą prieš Skandinavijos šalis: taip pat renka žvalgybinę informaciją, kad eskalacijos atveju galėtų nutraukti elektros ir duomenų perdavimo kabelius per Atlantą ir likusią Europą[5].
„Nord Stream“ sprogimų išvakarėse aplink dujotiekį sukinėjosi rusų laivai „vaiduokliai“
Praėjusį rugsėjį pasaulį apskriejo žinia, Baltijos jūroje buvo susprogdinti dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynai, skirti dujoms iš Rusijos į Europą tekėti.
Tuomet sabotažu suskubta kaltinti Rusiją, tačiau ši aktyviai neigė savo kaltę. Vėliau pasirodė įtarimų, kad dujotiekį susprogdinti galėjo ir JAV, o gal net pro-ukrainietiškos grupuotės veikėjai.
Kol tikrasis kaltininkas vis dar nėra identifikuotas, tyrimas yra tęsiamas. O vienoje iš paskutinių „Nord Stream“ sprogimą analizuojančių dokumentikų teigiama, kad Rusijos laivai, galintys atlikti povandenines operacijas, iš tiesų buvo netoli tos vietos, kur vėliau įvyko sprogimai vamzdynuose.
Šių laivų buvimo vieta buvo nustatyta naudojant perimtus Rusijos karinio jūrų laivyno pranešimus, tad dabar ekspertai, kaip vieną iš galimų prielaidų, leidžiančių manyti, kad prie sprogimų galėjo prisidėti Rusija, pateikia informaciją apie įtartiną Rusijos laivų judėjimą.
Danijos gynybos ministerija patvirtino faktą, kad šalies patrulinis laivas likus kelioms dienoms iki sprogimų užfiksavo Rusijos povandeninio gelbėjimo laivo manevrus. Teigiama, kad rusų laivas „SS-750“ 2022 m. rugsėjo 22 d. išplaukė iš Kaliningrado ir kurį laiką buvo netoli Bornholmo salos[5].
Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad praėjusių metų birželio-rugsėjo mėnesiais, rusų laivų judėjimas dujotiekio sprogimo regiono buvo labai neįprastas. Be to, teigiama, kad Rusija galimai naudojosi ir vadinamųjų „laivų vaiduoklių“ pagalba. Tai tokie laivai, kurių siųstuvai yra išjungti.
Pirmasis laivas išplaukė iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Kaliningrade, o birželio 7 d. atplaukė prie vamzdyno. Birželio 14 d. atplaukęs antrasis laivas atsidūrė toje pačioje vietoje kaip ir pirmasis laivas. Ten jis išbuvo iki kitos dienos. Rugsėjo 21 d. į tą pačią vietą atplaukė dar vienas laivas, vėliau fiksuotas ir povandeninio laivo judėjimas.
Praėjusių metų birželio mėnesio radijo ryšio modelis nurodė, jog tam tikrais momentais laivai buvo operatyvinėje fazėje. Tai signalizuoja apie galimus rusų sabotažo veiksmus.
Bėgant mėnesiams, išnarplioti „Nord Stream“ istorijos galus tampa vis sudėtingiau
Ataka prieš „Nord Stream“ įvykdyta praėjusį rugsėjį, tačiau šiandien atsakymų į esminius šios istorijos klausimus vis dar neturime.
Iš karto po šio incidento didelė dalis Vakarų politikų ir pareigūnų suskubo kaltinti Maskvą, tačiau kiti pažymėjo, kad Kremlius su Vladimiru Putinu priešakyje iš šio sprogdinimo nieko negautų ir tik pakenktų sau.
Dėl to buvo atsigręžta į JAV. Apie numanomą JAV sabotažą vienas iš pirmųjų prakalbo dabar jau buvęs „Fox News“ žurnalistas Tuckeris Carlsonas.
Jis akcentavo, kad „Nord Stream“ sugadinimas daugiausiai įtakos turės būtent europiečiams: žemynas kovojo su energetine krize bei milžiniškomis energijos išteklių kainomis, o artėjant žiemai, Europai kaip niekada reikėjo energijos. Dėl to Rusija tikrai nebūtų atsisakiusi garantuoto pelno ir užtikrinto finansų šaltinio.
Tuo tarpu šiais metais Pulitzerio premijos laureatas, žurnalistas Seymouras Hershas taip pat pareiškė, kad būtent JAV karinio jūrų laivyno kariai praėjusį rugsėjį padėjo bombas, kurios sunaikino „Nord Stream“ dujotiekį Baltijos jūroje.
Jo teigimu, gavę JAV prezidento nurodymus, amerikiečių kariai padėjo nuotoliniu būdu veikiančius sprogmenis, sunaikinusius „NordStream“ dujotiekius, o JAV karinis jūrų laivynas operaciją vykdė prisidengdamas NATO jūrinėmis pratybomis „BALTOPS 22“.
S. Hersho nuomone, Joe Bidenas įsakė surengti sprogimus, siekdamas užkirsti kelią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti gamtines dujas politinėms ir teritorinėms ambicijoms tenkinti.
Patys Baltieji rūmai, kaip ir galima numanyti, tokių kaltinimų kategoriškai kratosi, tačiau Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus atstovo pavaduotojas Farhanas Haq pareiškė, kad pasaulinė organizacija negali patikrinti amerikiečių žurnalisto tyrimo faktiškumo dėl JAV atsakomybės.
