Iš Nyderlandų – žinia apie galimą rusų sabotažą
Nyderlandų karinė žvalgyba įspėja, kad Rusija rengia sabotažą ir siekia taikytis į gyvybiškai svarbią Nyderlandų jūrų ir energetikos infrastruktūrą Šiaurės jūroje[1].
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija planuoja sabotažo veiksmus, nukreiptus būtent prieš svarbiausius Nyderlandų objektus, pavyzdžiui, gamtinių dujų vamzdynus, vėjo jėgaines, interneto tiekimo įrenginius.
„Rusija slaptai kartografuoja šią infrastruktūrą ir imasi veiksmų, kurie rodo šnipinėjimą ir parengiamuosius ardymo ir sabotažo veiksmus. Tokia fizinė grėsmė kitiems gyvybiškai svarbiems sektoriams, tokiems kaip geriamojo vandens ir energijos tiekimas, taip pat galima“, – teigiama olandų žvalgybininkų pranešime.
Nors Rusijai įsiveržus į Ukrainą Europos energetikos infrastruktūra galimai atsidūrė didesnėje rizikos zonoje, tariamas sabotažas, apie kurį praneša Nyderlandai, būtų reikšminga įtampos tarp Rusijos ir Vakarų eskalacija.
Vakarai su nerimu vertina olandų žvalgybos informaciją
Apie tai, kad Europos energetikos arba kita infrastruktūra yra atsidūrusi pavojuje, garsiau imta kalbėti po pernai rugsėjo mėnesį įvykusio išpuolio prieš Baltijos jūros dujotiekį „Nord Stream“.
Po jo sprogdinimo Vakarai suskubo kaltinti Rusiją, ši kaltę neigė ir vis dar neigia, pabrėždama, kad būtent JAV turėjo savo kėslų ir įvykdė sabotažą, siekdama nutraukti europinę energetikos priklausomybę nuo Rusijos.
Kol tikrieji kaltininkai vis dar nėra įvardijami, o spekuliacijos tik auga, Norvegija, Danija ir Jungtinė Karalystė sustiprino saugumą aplink savo jūroje esančius naftos ir dujų įrenginius bei vamzdynus.
Tačiau Nyderlandų įspėjimas įtampą pakurstyti gali jau tarp visų Europos valstybių. Jeigu olandų žvalgybinė informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusija rimtai nusiteikė eskaluoti konfliktą, nes Nyderlandų infrastruktūra yra tiesiogiai susijusi su daugeliu kitų Europos valstybių.
Nyderlanduose yra platus dujų infrastruktūros tinklas, šalis taip pat yra sujungta su Jungtine Karalyste povandeniniu BBL dujotiekiu, taip pat ir su Norvegija. Nyderlandai turi didelius dujų saugojimo pajėgumus: beveik 13 mlrd. kub. m, o tai yra trečias rodiklis po Vokietijos ir Italijos[2].
Nyderlandų elektros energijos infrastruktūra eksploatuoja 24 500 km aukštos įtampos linijų ir kabelių tiek Nyderlanduose, tiek ir Vokietijoje. Tuo tarpu olandų vėjo jėgainių parko Borssele zona ribojasi su Belgijos vandenimis, netoliese plyti dujotiekis „Franpipe“, kuriuo dujos teka iš Norvegijos į Prancūziją.
Rusijos veiksmai gali eskaluoti konfliktą
„Maskvai energijos tiekimas yra priemonė politiniams tikslams pasiekti. Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva savo politinius interesus iškėlė aukščiau už ekonominius interesus, susijusius su dujų eksportu. Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“, atsakinga už rusiškų dujų eksportą į Europą, dėl mažėjančio tiekimo kaltina sankcijas ir dujotiekio „Nord Stream“ uždarymą. Tačiau mažai tikėtina, kad tiekimo sumažėjimą lėmė vien tik tokia praktinė priežastis“, – teigiama olandų žvalgybos ataskaitoje, kurioje siekiama pagrįsti galimus Rusijos rengiamo sabotažo veiksmus.
Įvairių tarptautinių žvalgybos agentūrų teigimu, Rusija vykdo apgalvotą strategiją, siekdama daryti kuo didesnį spaudimą Europai dėl priklausomybės nuo dujų. Manoma, kad galutinis tikslas yra įtikinti Europą nutraukti paramą Ukrainai ir nutraukti sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pastarieji karo metai ir Vakarų rodytas atsakas turėtų leisti Kremliui suvokti, kad dar didesniais agresijos mastais pokyčių pasiekti nepavyks.
O ta pati Nyderlandų žvalgyba neseniai paskelbė dar vieną ataskaitą apie Rusijos vykdomas kibernetines atakas. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad didžioji dalis praėjusiais metais Rusijos įvykdytų kibernetinių operacijų prieš Ukrainą ar net prieš NATO šalis-nares plačiajai visuomenei nėra žinomos[3].
Ataskaitoje teigiama, kad svarbiausias nerimą keliantis veiksnys yra tai, jog Rusijos kibernetinių operacijų tempas yra paspartėjęs, kėsinamasi į svarbius objektus, karines, diplomatines institucijas. Didžiausią Rusijos kibernetinių operacijų dalį sudarė šnipinėjimo veikla, kuria siekta gauti karinės informacijos iš Ukrainos ir NATO sąjungininkių.
CŽV direktorius Viljamas Bernsas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, kad tinkamos naudoti žvalgybos duomenų teikimas Ukrainai buvo vienas iš svarbiausių JAV indėlių siekiant padėti agresoriaus atakuojamai šaliai.
Rusija, visais būdais siekdama sutrukdyti iš Vakarų į Ukrainą keliaujančios paramos srautams, imasi ne tik tiesioginių karinių veiksmų ar grasinimų, tačiau ir kibernetinių nusikaltimų.
