Dujotiekis „Nord Stream“ buvo sugadintas sprogimų

„Nord Stream“ dujotiekiai buvo susprogdinti

Šią savaitę Švedijos tarnybos paskelbė, kad blokuoja teritoriją aplink įvykusius „Nord Stream“ dujų nuotėkius, kad galėtų atlikti išsamų patikrinimą ir situacijos analizę. 

Po patikrinimo Švedijos valdžios institucijos pranešė, kad „Nord Stream“ dujotiekio, jungiančio Rusiją su Europa per Baltijos jūrą, vamzdynų nuotėkis atsirado dėl galimo sabotažo^[1].

Danijos ir Švedijos vyriausybės anksčiau teigė įtariančios, kad vykdant sabotažo aktą buvo panaudoti keli šimtai kilogramų sprogmenų.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas, įvestas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Švedų tyrimo išvados signalizuoja sabotažą

Tyrėjų grupė, tirianti „Nord Stream“ dujotiekio sprogimus, ketvirtadienį nustatė, kad dujotiekio linijos buvo pažeistos „detonacijomis“.

Danijos ir Švedijos valdžios institucijos tyrė keturias vietas, esančias aplink dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“^[2].

„Baigusi nusikaltimo vietos tyrimą, Švedijos saugumo tarnyba gali daryti išvadą, kad „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ Švedijos ekonominėje zonoje įvyko sprogimai,“ – teigiama tarnybos pranešime.

Saugumo tarnyba taip pat pridūrė, kad buvo padaryta didelė žala dujotiekiams. Tyrimo metu iš įvykio vietos paimta tam tikra medžiaga, kuri dabar bus toliau analizuojama. Akcentuota, kad šiuo metu turimi įrodymai „sustiprino įtarimus dėl didelio sabotažo“^[3].

Švedijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno nusikaltimo vietos tyrime buvo naudojamos bepilotės technologijos. Kaip teigė Švedijos karinio jūrų laivyno atstovas Jimmie Adamssonas, dujotiekių vamzdžiai yra 70–80 metrų gylyje, o tokiame gylyje geriausiai tinka tik bepilotės povandeninės transporto priemonės.

Į tyrimo išvadas sureaguoti spėjo ir Švedijos valdžios pareigūnai. Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson jau anksčiau teigė, kad dujų nuotėkis greičiausiai nėra atsitiktinis^[4].

„Tikėtina, kad dujų nuotėkis Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose įvyko dėl tyčinio veiksmo, kitaip tariant, sabotažo. Taigi, tai nėra tiesioginis išpuolis prieš Švediją“, – teigiama Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame M. Andersson pareiškime.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde savo ruožtu pareiškė, kad šis incidentas yra rimčiausia saugumo politikos problema, su kuria Švedija susidūrė nuo 1980 m. Ji pridūrė, kad „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ situacija turėtų būti vertinama kaip blogėjančios saugumo politikos Europoje ir šalia jos ženklas.

„Šiuo metu nesame tikri, kas tai padarė. Tačiau įtarimų dėl sabotažo nereikėtų vertinti kaip karinės grėsmės Švedijai“, – sakė A. Linde.

Į tyrimą Rusija įtraukta nebuvo

Šiaurės šalių vykdytame tyrime Rusija nedalyvavo. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad diplomatiniais kanalais Rusija buvo informuota, jog negali prisijungti prie šio tyrimo. 

„Kol kas neplanuojama prašyti, kad Rusijos pusė prisijungtų prie tyrimo“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad Maskva atsakė, jog be jos dalyvavimo neįmanoma atlikti objektyvaus tyrimo^[5].

Maskva teigia norinti, kad būtų atliktas išsamus tarptautinis tyrimas ir įvertinta žala dujotiekiams, kurie buvo pripildyti dujų, bet netiekė jų į Europą.

D. Peskovo teigimu, situacija „panaši į teroro išpuolį, tikriausiai įvykdytą valstybiniu lygmeniu“. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva reikalaus atskiro „išsamaus ir atviro tyrimo“, kuriame dalyvautų Rusijos pareigūnai ir „Gazprom“.

„Neleisti vamzdynų savininkui dalyvauti tyrime reiškia, kad yra ką slėpti,“ – sakė M. Zacharova.

Kol kas Švedijos vyriausybė negavo jokio prašymo iš „Gazprom“ ar „Nord Stream“, kad savarankiškai galėtų ištirti žalą.

Švedijos teisingumo ministerija pareiškė, kad tyrime „nebuvo galima leisti dalyvauti kitiems asmenims“. Toks sprendimas aiškintas tuo, jog tyrimas yra baudžiamasis.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas teigė, kad tyrimu rūpinasi tik policijos vadovaujama Danijos, Švedijos ir Vokietijos darbo grupė.

Kaltųjų paieškos tęsiasi, tačiau tiesos galime ir nesužinoti

Kol vyksta tyrimai, Vakarai ir Rusija dėl dujotiekio sprogimų kaltina vieni kitus.

Praėjusį penktadienį Maskvoje per keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos ceremoniją Vladimiras Putinas pareiškė, kad „anglosaksai Vakaruose nuo sankcijų Rusijai perėjo prie teroro išpuolių, sabotuodami „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius“.

V. Putinas tai pavadino bandymu sunaikinti Europos energetikos infrastruktūrą^[6]. Jis taip pat pridūrė, kad „tai padarė tie, kurie iš to pelnosi“, neįvardydamas konkrečios šalies.

Vis dėlto, akivaizdu, kad V. Putinas omenyje turėjo JAV. Ši sureagavo į netiesiogiai mestus kaltinimus. Joe Bideno administracija atmetė V. Putino teiginius apie dujotiekius kaip nepagrįstus.

„Neleisime, kad Rusijos dezinformacija atitrauktų mūsų ar pasaulio dėmesį nuo jos akivaizdžiai nesąžiningo bandymo aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as taip pat griežtai atmetė bet kokius teiginius, kad JAV galėjo sabotuoti „Nord Stream“ dujotiekius.

„Mintis, kad Jungtinės Valstijos kaip nors prisidėjo prie akivaizdaus šių dujotiekių sabotažo, yra absurdiška. Tai ne kas kita, kaip Rusijos dezinformacija, ir taip turėtų būti traktuojama“, – teigė N. Price'as.

***

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynuose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose sprogimai įvyko praėjusią savaitę. Jie sukėlė didelius metano nuotėkius, kurie šiuo metu yra suvaldyti, bet lieka stebimi.

Šiaurės šalių seismologai užfiksavo sprogimus: pirmasis sprogimas užfiksuotas anksti praėjusį pirmadienį į pietryčius nuo Danijos Bornholmo salos, antrasis, stipresnis sprogimas užfiksuotas į šiaurės rytus nuo salos tą pačią naktį  ir prilygo 2,3 balo stiprumo žemės drebėjimui^[7].