Mokyklos nutolo nuo namų: vaikai valandą važiuoja geltonais autobusiukais praleisdami užsiėmimus

Suprasti akimirksniu

• Lietuvoje 22,5 tūkstančio pradinukų mokykla yra tokiu atstumu, kad juos reikia pavėžėti
• Kai kurie „muša rekordą“, autobuse praleisdami daugiau nei valandą per dieną
• Dėl ilgų kelionių nukenčia mokymosi rezultatai?
• Lietuvos sprendimų priėmėjai „įsikabinę“ mokinio krepšelio?
• Šaltiniai

Lietuvoje 22,5 tūkstančio pradinukų mokykla yra tokiu atstumu, kad juos reikia pavėžėti

Lietuvoje kai kurios mokyklos buvo uždarytos arba sujungtos. Dėl to dalis mokinių nuo ugdymo įstaigų atitolo dar labiau, nepaisant to, jog deklaruojama, kad pradinė mokykla turėtų būti arčiau namų^[1]. 77.lt žiniomis, virš 70 tūkstančių Lietuvos mokinių į mokyklas kasdien vežami geltonaisiais autobusiukais. Iš jų 23 tūkstančius sudaro pradinukai^[2]. Dalis tėvų nerimauja, ar toks transportas ir jame sugaištas laikas bei kelionės metu patiriamas nuovargis nekiša kojos vaikų savijautai ir neįtakoja mokymosi rezultatų.

Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Avižienių gimnazijoje, kuri yra Vilniaus rajone, kas ketvirtas mokinys mokyklą pasiekia specialiu autobusu.

„Vežame apie 140 mokinių, o toliausiai nutolusi vietovė – apie 12 kilometrų. 12 kilometrų – tiesiai, bet sukant ratus Vilniaus rajone, maršrutas išsitempia į 25 kilometrus. Tad kelionę į mokyklą dažnas pradeda dar neprabudęs. Anksčiausiai išvyksta 6.40 val. Iš viso į skirtingas Vilniaus rajono puses surinkti vaikų vyksta keturi reisai“, – pasakojo gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.

Kai kurie „muša rekordą“, autobuse praleisdami daugiau nei valandą per dieną

„Jeigu vaikas kasdien ilgai važinėja į mokyklą, tai perdegimas ir pervargimas tampa neišvengiami“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Dauguma Lietuvos miestų ir miestelių vežioja nuo 30 iki 66 procentų mokinių, kurie daugiausiai gyvena Panevėžio, Alytaus, Pagėgių, Pasvalio, Lazdijų bei Vilniaus rajonuose. Pabrėžiama, esą Lietuvoje šioje statistikoje lenkia tiek italus, tiek vokiečius bei skandinavus.

„Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių laikomasi principo, kad mokykliniais autobusiukais būtų vežama nuo 10 iki 30 procentų“, – pasakojo žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių geltonaisiais autobusiukais vežiojama 31-66 proc. mokinių. Vokietijoje mokyklas geltonaisiais autobusiukais pasiekia 20 proc. mokinių, Prancūzijoje – apie 10 proc. moksleivių, Jungtinėje Karalystėje – nuo 6 proc. iki 10 proc. mokinių, Australijoje į mokyklas mokykliniais autobusiukais keliauja apie 25 proc. mokinių. Nyderlanduose ir Danijoje mokiniai mokyklas dažnu atveju pasiekia dviračiais. Jei pastarieji norėtų vykti autobusu, jiems nustatyti itin tikslūs terminai remiantis vaiko amžiumi ir atstumu. Tiek Skandinavijos šalyse, tiek Vokietijoje, jei mokykla yra gana toli arba vaikas yra neįgalus, yra ir apmokamo taksi alternatyva.

Nors, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės–Mikulėnienės teigimu dėl tokios Lietuvos situacijos (kai mokiniai vežami net 3 kilometrus) turėtume džiaugtis, dalis mokinių susiduria su iššūkiais, kurie vargiai primena pozityvią nuotaiką pranašaujančius vėjus. Tiesa ta, kad dalis vaikų yra priversti pėsčiomis klampoti iki autobuso sustojimo vietos, be to, daugiau nei valandą turi praleisti autobuse.

„Vaikas iki mokyklos važiuoja ir 90 kilometrų, kol autobusas surenka visus mokinius“, – atviravo J. Kučinskaitė.

Iš tiesų, Valstybės kontrolės auditoriai aptiko, kad tūkstančiams mokinių kelionė į mokyklą trunka daugiau nei valandą. Nepaisant to, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėjo įvertinti, kaip vežėjams pavyksta laikytis reikalavimo pagrindinių mokyklų mokinius nuvežti į mokyklą per 30 min., o gimnazistus – per 60 min., ši opa ir toliau keroja.

Dėl ilgų kelionių nukenčia mokymosi rezultatai?

Remiantis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatais, 25 proc. dešimtokų (dažnu atveju iš rajonų, kurie į mokyklas atsiveža daugiau nei trečdalį mokinių) per lietuvių kalbos arba matematikos patikrinimus gavo neigiamus įvertinimus. Be to, tik 17 proc. savivaldybių mokyklinių autobusų maršrutų grafikai suderinti su būrelių grafikais.

„Nors įprastai konsultacijų, skirtų žinių spragoms ir pasiekimų atotrūkiui mažinti, mokyklose yra nemažai, mokiniams, kurie į mokyklas atvežami geltonaisiais autobusiukais, neužtikrinamos galimybės jose dalyvauti. Atokiau nuo mokyklos gyvenantys mokiniai ne visada turi galimybę lankyti konsultacijas po pamokų, nes jų metu yra išvežami namo“, – tikina Valstybės kontrolės auditoriai.

Valstybės kontrolė jau prieš aštuonerius metus nustatė, jog atokiau gyvenantys mokiniai dėl ilgų kelionių autobusų kartais praleidžia popamokines veiklas bei konsultacijas.

„Galimai yra tokių būrelių, kuriuos organizuoja ne mokykla, o kiti subjektai. Tokiais atvejais gali kilti keblumų“, – kalbėjo Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

Lietuvos sprendimų priėmėjai „įsikabinę“ mokinio krepšelio?

„Kai viena mokykla reorganizuojama, kita turi aptarnauti žymiai didesnę teritoriją“, – pabrėžė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė A. Bilinska.

Dalis tautiečių „lenkia pirštus“, ar pravartu uždaryti mokyklas ir po to svarstyti apie tvarkos pakeitimą. Apie tai diskutuoja ir ekspertai, kvestionuodami, ar išlaidos degalams, remontui bei draudimui – ekonomiškai naudingesni nei vietinių mokyklų išlaikymas. Mat kasmet mokinių pavėžėjimui skiriami maždaug 5 milijonus eurų. O šiemet savivaldybės paprašė milijonu daugiau. Taip yra todėl, kad dėl pakeistų mokyklų tinklo taisyklių auga pavežamų mokinių skaičius. Nereikia pamiršti ir su įtraukiuoju mokymu ateinančių iššūkių, kai mokyklos įpareigojamos užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą.

Turbūt nenuostabu, kad, „sukus apsukus“, dabartinė švietimo ministrė ir vėl svarsto galimybę, jog mokyklos galėtų būti arčiau vaikų.

„Visokių situacijų gali būti. Jeigu didėja gyventojų skaičius, galbūt tikrai tokie sprendimai ir bus“, – samprotavo naujoji ministrė R. Popovienė.

Tačiau situacija – nepaprasta, ir norų bei troškimų – neužtenka. Buvusi ministrė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė atkreipia dėmesį į mokytojų trūkumo problemą.

„Jeigu plečiame tinklą, kyla klausimas, iš kur sugeneruosime mokytojus? Čia kompleksinis dalykas, kur nėra vieno aiškaus atsakymo“, – įsitikinusi pastaroji.

Lietuvoje fiksuojamas mokyklų skaičiaus mažėjimas ir mokytojų trūkumas. Per pastaruosius dešimt metų (iki 2024 m.) Lietuvoje buvo uždarytos 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos, o jų skaičius sumažėjo nuo 1 199 iki 822. 2024 m. rugsėjo mėnesį šalies mokyklose trūko 238 pedagogų. Gerovės šalyje, kurioje, iš pažiūros, gyventi turėtų būti gera, neseniai skelbta ir apie 7 parduodamos mokyklas – už absurdiškai mažą kainą. Vardijant gyvenimo menamoje gerovėje privalumus, nepamiršta ir apie Vilniaus viešojo transporto bilietų kainų didinimą, įsigaliosiantį nuo liepos 1 d. Dalis lietuvių ant „šakos kabina“ ir savivaldybės planą įsigyti 161 naują nulinės taršos autobusą.