Gerovės valstybė: varžytynėse išparduodamos Lietuvos mokyklos

Lietuvoje išparduodamos net ir renovuotos mokyklos

Pastaraisiais metais Lietuvoje skambančios politikų ir ekonomistų kalbos apie augančią ekonomiką ir gerėjančią gyvenimo kokybę nuteikia optimistiškai ir patiklesnius gyventojus verčia susimąstyti, kad jau ilgą laiką žadėta gerovės Lietuva virsta realybe. Tačiau tikrovė dažnai pasirodo esanti daug niūresnė nei pasakoja ekspertais prisistatantys asmenys, o kai kurios situacijos atskleidžia gilias problemas, kurios liečia visus šalies gyventojus.

Be skurdo, beprotiškų kainų, byrančio sveikatos apsaugos sektoriaus ir kitų bėdų, viena iš opiausių temų – kaimo vietovių ar mažesnių miestelių nykimas ir jų infrastruktūros skaudus likimas. O mokyklų uždarymas bei pardavimas puikiai įrodo, kaip stipriai merdėja mažesnės gyvenvietės ir su kokiais sunkumais susiduria jose augantys vaikai.

Šiuo metu Lietuvoje parduodamos net 7 mokyklos. Tarp jų yra ne tik apleisti, it vaiduokliai atrodantys pastatai, bet ir renovuotos, vaikų ugdymui puikiai tinkančios mokyklos. Nors tokioms švietimo įstaigoms dar palyginus neseniai buvo atseikėtos nemenkos lėšos renovacijai, dabar jos stovi apleistos ir laukia naujų šeimininkų už juokingai mažas pardavimo kainas.

Žinoma, kaimų nykimas Lietuvoje nėra naujiena. Šis procesas jau vyksta daugelį metų. Ekonominė nelygybė ir darbo galimybių stoka verčia jaunus žmones palikti savo gimtuosius kaimus ir ieškoti geresnio gyvenimo didmiesčiuose ar apskritai išvykti į užsienį. Tačiau Lietuvos nykimas, vaikų trūkumas ir uždaromos mokyklos yra liūdni pavyzdžiai, jog žadėtoji gerovės valstybės vizija vis dar lieka tik gražiais pažadais.

Tą puikiai iliustruoja Skuodo rajonas, kuriame vyrauja didžiulė bedarbystė. Šiame rajone dabar parduodamos net trys mokyklos, kurios anksčiau buvo svarbios vietos bendruomenėms.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Šačių pagrindinė mokykla, kuri vykdė priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas, tačiau 2018 metais buvo uždaryta ir prijungta prie Mosėdžio gimnazijos^[1]. Iki uždarymo joje mokėsi 180 mokinių ir dirbo 20 mokytojų.

Tačiau dabar renovuota mokykla parduodama varžytynėse su pagalbiniais pastatais ir žemės sklypu, o bendra viso pirkinio kaina siekia vos 51 221 eurą^[2]. Ši suma, palyginus su mokyklos svarba bendruomenei ir investicijomis į renovaciją, atrodo itin maža.

Taip pat Skuodo rajone pusvelčiui parduodamos Šliktinės kaimo ir Viliotės Užpelkio kaimo mokyklos.

Už Šliktinės kaimo mokyklą su visais jos pagalbiniais pastatais ir žemės sklypu prašoma vos 10 810 eurų^[3]. Nors mokykla nėra renovuota, tačiau neatrodo griūvanti ir visiškai netinkama naudojimui.

Viliotės Užpelkio kaime veikusi pradinė mokykla šiuo metu parduodama už dar juokingesnę pinigų sumą – 6 789 eurus^[4]. Ji taip pat parduodama varžytynėse su visais pagalbiniais statiniais ir žemės sklypu. Ši mokykla buvo rekonstruota 1999 metais, tačiau statinių būklė vis dar yra gera ir jie tinkami naudoti.

Pagrindinė mokyklų uždarymo ir pardavimo priežastis yra akivaizdi – kaimuose smarkiai sumažėjo žmonių, o jaunų šeimų migracija į didmiesčius ar užsienį tik didėja. Be to, nuolat auga privačių mokyklų kiekis. Tai yra tiesioginis gerovės valstybės politikos rezultatas, tačiau apie jį vengia kalbėti tiek politikai, tiek ir save ekspertais laikantys įvairūs politologai, ekonomistai ir kiti asmenys.

Lietuviškos mokyklos parduodamos pusvelčiui

Skuodo rajonas anaiptol nėra vienintelis, kuriame uždarinėjamos įvairios mokyklos, o jų pastatai vėliau išparduodami pusvelčiui. Vien šiuo metu skirtinguose Lietuvos kampeliuose bandoma parduoti dar 4 mokyklas.

Štai Šakių rajono Gotlybiškių kaime stovinti mokykla buvo rekonstruota 2009 metais. Vidutiniškos būklės mokykla su visais pagalbiniais statiniais bei žemės sklypu parduodama už 28 550 eurų^[5]. Prieš uždarant šią priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas vykdžiusią mokyklą, joje dirbo 18 pedagogų ir mokėsi 96 mokiniai^[6].

Kelmės rajone šiuo metu parduodama Aunuvėnų kaime stovinti mokykla. Vidsodžio pagrindinė mokykla, kurioje buvo vykdomos priešmokyklinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programos, buvo uždaryta 2019 metais^[7]. Iki tol šioje mokykloje dirbo 16 pedagogų ir mokėsi 87 mokiniai^[8]. Dabar ji drauge su žemės sklypu ir pagalbiniais pastatais parduodama už 50 027 eurus^[9].

Lazdijų rajone šiuo metu bandoma parduoti Dumblio kaime stovinčią mokyklą. Seniau čia veikė ne tik pati mokykla, bet ir buvo įsikūręs Lazdijų rajono Salų kaimo bendruomenės komitetas, veikė Dumblio padalinio biblioteka. Tačiau dabar už pačią mokyklą, pagalbinius pastatus ir žemės sklypą prašoma vos 30 674 eurų^[10].

O Trakų rajone, Vaickūniškių kaime stovinti apleista mokykla yra vienintelė iš visų šiuo metu parduodamų mokyklų, kurios būklė yra išties apverktina. Kadangi ji jau seniai apleista ir netgi patyrė gaisrą, pastatas yra smarkiai fiziškai pažeistas. Ši mokykla drauge su pagalbiniais pastatais ir žemės sklypu yra parduodama už 14 295 eurus^[11].

Lietuvoje nyksta valstybinės mokyklos, tačiau vis labiau plečiasi privačių mokyklų tinklas

Tai – tik pavienės parduodamos kaimų mokyklos, tačiau iš tiesų per pastarąjį dešimtmetį buvo uždaryta šimtai mokyklų. Jau esame rašę, kad remiantis 2023 metų duomenimis, per dešimtmetį buvo uždaryta 377 mokyklos. Tačiau dabar situacija dar prastesnė, nes 2023 metais turėjome 822 veikiančias mokyklas, o 2024 metais jų sumažėjo iki 814^[12].

Paradoksalu, tačiau kol valstybinių mokyklų skaičius mažėja milžinišku greičiu, privačių mokyklių kiekis ir toliau kasmet auga. 2024 metais Lietuvoje buvo 95 privačios bendrojo ugdymo mokyklos, nors 2001 metais jų veikė 75.

Faktas, jog auga privačių mokymosi įstaigų kiekis rodo vieną opią problemą – vis didesnę atskirtį tarp turtingesnių ir ne tokių turtingų Lietuvos gyventojų. Kol vieni vaikai kasdien nuvažiuoja didelius atstumus, kad iš kaimo vietovių patektų į abejotinos kokybės mokslą siūlančias, net vadovėlių neturinčias valstybines mokyklas, kiti vaikai džiaugiasi privačiomis, aukščiausią mokymosi lygį ir naujausias priemones turinčiomis mokyklomis.

Masinio valstybinių mokyklų naikinimo ir mokymosi kokybės mažėjimo pasekmės gali būti itin skaudžios didelei daliai Lietuvos gyventojų. Pirma, prarandamos ne tik švietimo institucijos, bet ir bendruomenės centrai, kurie ilgus metus buvo svarbūs socialiniai ir kultūriniai traukos taškai. Antra, sugriaunamas švietimo prieinamumas kaimo gyventojams, o tai dar labiau skatina socialinę atskirtį. Galiausiai, mokyklų uždarymas ir pardavimas atspindi sisteminį požiūrį, kuris nenumato ilgalaikių sprendimų regionų plėtrai ir atgaivinimui bei pačios valstybinės švietimo sistemos gerinimui.

Gerovės valstybėje nereikia kultūros: parduodamos net ir bibliotekos bei kultūros namai

Verta paminėti, kad Lietuvos kaimų bei mažesnių miestelių gyventojai susiduria ne tik su valstybinių mokyklų uždarymu. Panašu, kad gerovės valstybėje apskritai nebėra vietos švietimui ir kultūrai, mat uždarinėjami bei išparduodami net ir kultūros namai bei bibliotekos.

Per 2015-2022 metų laikotarpį buvo uždarytos 86 bibliotekos ir šis spartus jų naikinimas nelėtėja. Kaip teigia kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, vien praėjusiais metais buvo uždaryta 18 bibliotekų^[13].

O uždarant bibliotekas ar kultūros namus, tušti pastatai neretai parduodami pusvelčiui. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodama Trakų rajono savivaldybėje, Dusmenų kaime veikusi biblioteka su žemės sklypu. Už šį nekilnojamąjį turtą prašoma vos 8 019 eurų^[14].

Šiuo metu taip pat parduodami du kultūros namai su žemės sklypais Skuodo rajono savivaldybėje. Už Vižančių kaime esančius kultūros namus norima 13 312 eurų^[15], o Nausėdų kaime – 6 463 eurų^[16].

Politiniai sprendimai, skatinantys centralizaciją ir didmiesčių plėtrą, bet pamirštantys apie kaimus ir mažesnius miestelius, tiesiogiai prisideda prie regionų nuskurdinimo. Investicijų trūkumas į kaimo vietovių infrastruktūrą, darbo vietų kūrimą ir socialines paslaugas lemia gyventojų išvykimą bei svarbių švietimo bei kultūrinių vietų uždarymą. Tad veikiausiai net neverta tikėtis, jog dabartiniai politikai sustabdys mokyklų bei bibliotekų uždarymą ir grąžins gyvybę į mažiau apgyvendintas vietoves.