Prestižinė mokytojo profesija liko popieriuje, rugsėjį mokyklos - be mokytojų

Mokyklose matematikos savo vaikus jau greitai gali tekti mokyti patiems

Jau kurį laiką mokytojų bendruomenėms bedant pirštu į rimtas pedagogų trūkumo problemas, duobė tik gilėja, o realių sprendimų – vis dar nėra. Neramina ir dabartiniai rezultatai – mokytojai paprasčiausiai nebeina dirbti į valstybines mokyklas, o pedagogikos studentai į kai kurias kryptis net nesidairo.

Prieš rugsėjo 1-ąją žiniasklaidoje jau mirga nerimą keliantys straipsniai – mokyklose ne tik nebėra, kam dirbti, bet ir švietimo įstaigų vadovams, ieškant likusių ir į privačias mokyklas nepabėgusių pedagogų, tenka pasitelkti savo fantaziją ir išradingumą.

Vieni jų mokytojų ieško paplūdimyje, kiti – su užrašais ant marškinėlių. Bet visi vieningai sutaria – jei situacija nesikeis, mokinius matematikos teks mokyti patiems. Štai vienoje sostinės gimnazijoje net svarstoma, kad trūkstamų matematikos mokytojų skylę padėti užkamšyti galėtų net ir patys bent jau aukštąjį matematikos išsilavinimą įgiję tėvai, tarpusavyje pasidalindami bent jau po kelias pamokas^[1].

Kaip skelbė LRT, Vilniaus miesto savivaldybės gegužės mėnesio prognozė parodė, kad jau kitąmet vien sostinėje gali trūkti apie 500 mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų.

Mokyklų vadovai atvirauja, kad vasarą susiduriama su tikru galvos sopuliu dėl mokytojų trūkumo, mat būtent pasibaigus mokslo metams, dalis jų jau išeina pensijon, o kiti migruoja į privačias mokyklas.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai pernai naujus mokslo metus teko pasitikti... neturint anglų ir lietuvių kalbų mokytojų.

Sparčiai sensta chemijos, matematikos ir fizikos mokytojų bendruomenė

Net ir tos mokyklos, kuriose vis dar yra trūkstamų profesijų pedagogų, neturėtų atsipalaiduoti. Šiems išėjus į pensijas užtarnauto poilsio, greičiausiai nebebus kam pavaduoti – į chemijos, matematikos bei fizikos pedagogiką arba įstoja vos po kelis abiturientus kasmet, arba neįstoja nei vieno^[2]. Tad tikrai ateis laikas, kai ateinanti karta paprasčiausiai nesimokys tiksliųjų mokslų arba krims skaitmeninius vadovėlius ir mokysis savarankiškai.

LRT dalinosi LAMA BPO šiemet į dalyko pedagogiką įstojusių abiturientų duomenimis – fizikos ir technologijų dalykuose nebus nei vieno studento. Liūdna situacija ir su informatika, filosofija ir etika bei lenkų kalba – į šiuos dalykus įstojo vos po vieną abiturientą.

Ne ką gausiau buvo norima studijuoti chemijos bei matematikos dalykus – čia atitinkamai studijuos 3 ir 9 pirmakursiai.

Politikai iki 2025-ųjų užsimojo mokytojo specialybę padaryti prestižine

Šešeri metai – tiek praėjo po valstybės vadovų paskelbtos iniciatyvos „Idėja Lietuvai“, kuria neva buvo siekiama prisivilioti daugiau pedagogų ir išlaikyti senus. Panašu, populistiniai pažadai ne tik nepasistūmėjo į priekį, bet ir dabartiniame kontekste labiau skamba kaip pasityčiojimas, kai net sostinės gimnazijose nėra tam tikrų dalykų mokytojų.

Iš oficialaus „Idėja Lietuvai“ internetinio puslapio matyti, kad po 2020-ųjų idėjų gerokai pristigo. Nors tikslas ir buvo pastatyti Lietuvą ant kojų iki 2025-ųjų, likus penkiems metams iki galutinės datos, pasiduota. Paskutinis įrašas buvo paskelbtas 2020 metų vasarį. Vėliau jokios informacijos apie nuveiktus darbus nebebuvo teikta.

O štai didesnes finansines galimybes turinčių vaikų tėvai net nelaukė pagerėjimo ir savo atžalas pervedė į privačias ugdymo įstaigas, kur ir mokinių mažiau, ir pamokos kiek kitokiu formatu vyksta, ir nereikia sukti galvos, ar neteks greitu metu stoti prie lentos ir mokyti ne tik savo atžalos, bet ir jo bendraklasių.

Tiesa, tos pačios kadaise prestižo reikalu buvusios privačios mokyklos daro meškos paslaugą, mat gauna finansavimą ne tik iš tėvų, bet ir iš tos pačios valstybės, nes Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą visiems Lietuvos vaikams, bet duomenys rodo, kad greitai valstybiniame sektoriuje įstrigusią mokinių dalį mokys pats gyvenimas, o ne pedagogai.

Kiek kainuoja mokslas privačioje mokykloje?

Kad nestandartiniu ugdymo būdu, kada mokiniai neprivalo mokyklos suolų trinti 45 minutes, kol vyksta viena pamoka ir pailsėti tik per dešimties minučių trukmės pertrauką, susidomi vis daugiau tėvų, rodo statistika.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2023-2024 mokslo metais privačiose mokyklose mokėsi beveik 25,5 tūkst. mokinių, kai tuo tarpu 2017-2018 metų laikotarpiu privačiose mokyklose mokėsi perpus mažiau – 13 tūkst. mokinių^[3].

Ne paslaptis, kad tokie skaičiai rodo ir augantį pragyvenimo lygį šalyje, mat mokslas ne valstybinėse ugdymo įstaigose – ne pigus. Nepaisant kiekvienam mokiniui reikalingo pasiruošimo (uniformos, kuprinės, kanceliarinių priemonių, drabužių, batų), vien už mokslą privačioje mokykloje per metus gali tekti atseikėti ir 8 tūkst. eurų.

77 domisi, kiek privatus mokslas kainuoja kauniečiams.

Pradinukui mokytis Kauno Kolpingo pradinėje mokykloje kas mėnesį kainuoja 530 eurų, tačiau į šią sumą jau įskaičiuoti visi vadovėliai, mokymuisi būtina techninė ir programinė įranga bei išvykos Kauno mieste. Už papildomą 100 Eur/mėn. mokestį siūloma ir popamokinė grupė.

Tiesa, stojant teks susimokėti dar 300 eurų. Taigi mokslo metai tokioje mokykloje atsieis apie 5 600 Eur.

Mažesnes kainas siūlo Kauno „Valdorfo“ privati mokykla, kurioje gali mokytis ir pradinukai, ir gimnazijos klasių mokiniai. Štai pirmokų tėvams už mokslo metus teks mokėti 1 750 eurų ir papildomai 350 eurų stojimo mokestį.

I ir II gimnazijos klasių auklėtiniams mokslo metai šioje mokykloje atsieis 1 100 eurų ir papildomai 400 eurų stojimo mokestis.

Prabangiausias, veikiausiai, Austėjos Landsbergienės Karalienės Mortos mokyklų tinklas, kur už mokslo metus pagrindinėje mokykloje teks mokėti 8 350 eurų ir papildomai 510 Eur stojimo mokestį.