- Lietuvos mokyklų dinamika: moksleivių yra, bet valstybinių mokyklų nebereikia?
- Mokyklos uždaromos arba reorganizuojamos, bet valdžia tokias kalbas iš visų jėgų bando gesinti
- Mokyklos nebus uždaromos, tik reorganizuojamos, tačiau dėl ateities vis tiek nėra užtikrintos
- Valstybines mokyklas keičia privačios ugdymo įstaigos
Lietuvos mokyklų dinamika: moksleivių yra, bet valstybinių mokyklų nebereikia?
Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį uždaryta 377 mokyklų: jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822[1]. Tai lėmė skirtingų veiksnių derinys.
Akivaizdu, kad bent kiek situaciją padiktavo demografiniai veiksniai: Lietuva traukiasi, vaikų gimsta vis mažiau, tebevyksta emigracija. Kita vertus, prie mokyklų uždarymo sparčiai prisidėjo ir valdžios politika.
Juk vien nuo 2018-2019 m. laikotarpio iki dabar, šalyje uždaryta daugiau nei 200 bendrojo ugdymo mokyklų, nors moksleivių skaičius net kiek išaugo.
Tai rodo statistika: 2018-2019 m. laikotarpiu veikė 1204 ugdymo įstaigos, o 2022-2023 m. jau tik 999 mokyklos. Per penkerius metus Lietuvoje uždarytos net 205 ugdymo ir švietimo įstaigos, nors mokinių skaičius išaugo nuo 322 344, iki 344 560 arba kitaip – 22 216 tūkst[2].
Vis dėlto, valstybinės mokyklos ir toliau sparčiai užveria duris, o tuo pat metu plečiasi privačių ugdymo įstaigų tinklas.
Tai milijonus neša verslininkams, kad ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinei Austėjai Landsbergienei, kuri yra įkūrusi privačių Karalienės Mortos mokyklų tinklą; be to, šalyje tai dar labiau didina socialinę atskirtį.
Tačiau valdžia apie tai kalbėti nėra linkusi: diskusijas apie masiškai uždaromas mokyklas vadina melagiena, nors ne viena regioninė gimnazija jau yra susitaikiusi su šiuo statuso praradimu ir abejoja dėl tolimesnės savo ateities.
Mokyklos uždaromos arba reorganizuojamos, bet valdžia tokias kalbas iš visų jėgų bando gesinti
Prieš kurį laiką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis feisbuke pasidalino itin plačiu mokyklų sąrašu, kurias esą jau netrukus planuojama visiškai uždaryti[3].
„Dabartinė valdžia bando sunaikinti 86 gimnazijas ir atimti regionuose gyvenantiems vaikams galimybę siekti nemokamo gimnazinio išsilavinimo. Jų siekis – sukurti galimybes plėtotis Landsbergių verslui, kad mokslas taptų mokamas. Landsbergių nebetenkina dešimtys milijonų eurų pelno per metus iš jų turimų privačių mokyklų ir darželių.Sunaikinę mokyklų tinklą regionuose, Landsbergiai nori uždirbinėti šimtus milijonų eurų. Dabartinė valdžia šneka apie neišvengiamą karą, bet jie valdo šalį taip, kad viskas ir be karo tampa griuvėsiais. Po rinkimų reikės atšaukti daugybę dabartinės valdžios sprendimų, bet tai neleis išvengti jau padarytų milžiniškų nuostolių“, – savo feisbuke rašė R. Karbauskis.
R. Karbauskis pažymėjo, kad valdantieji anksčiau Seime atmetė abu opozicijos pateiktus Švietimo įstatymo projektus, „kuriais būtų sudarytos sąlygos išsaugoti regionų gimnazijas ir apsaugoti vaikus nuo vežiojimo dešimtis kilometrų į kitus miestus“.
LVŽS lyderis taip pat tikino, kad įsigaliojus Vyriausybės nustatytai tvarkai dėl 21 vaiko klasėje, šio reikalavimo neperžengs bemaž 86 gimnazijos ir dėl to jos bus pasmerktos.
Iš tiesų, gausiame mokyklų sąraše yra ir nedidelių miestelių ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, Svėdasų Juozo Tumo Vaižganto gimnazija arba Jurbarko rajono Eržvilko gimnazija, ir priemiesčių ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, Kauno rajono Domeikavos gimnazija ar Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazija. Iš viso, sąraše įvardinta beveik šimtas Lietuvos mokymo įstaigų.
Tuomet viešojoje erdvėje kilo aktyvi diskusija: internautai neslėpė pasipiktinimo sparčiai naikinamu mokyklų tinklu, kalbėta, kad ugdymo įstaigos moksleivių žada nepriimti jau nuo šio rudens, kiti klausė, kodėl gi ministerija neskelbė jokio oficialaus pareiškimo dėl šių švietimo įstaigų likvidavimo ir tiesiog veikia slaptai.
Mokyklos nebus uždaromos, tik reorganizuojamos, tačiau dėl ateities vis tiek nėra užtikrintos
Kilus visuomenės pasipiktinimui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo į situaciją ir pareiškė, jog viešojoje erdvėje plačiai paplitęs sąrašas neatitinka realybės, o gimnazijos iš tiesų nėra naikinamos[4].
Ministerijos teigimu, staigiai uždaromos gimnazijos nėra įprasta praktika, o reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, iš esmės lieka galioti tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius galės būti 21 ar net 12.
„Jei viduriniame ugdyme reikiamas mokinių skaičius nesusirenka tik vienais metais, nebūtina mokyklos uždaryti ar reorganizuoti čia ir dabar. Vienais metais nesurenkant reikiamo mokinių skaičiaus, laikinai galima neformuoti vidurinio ugdymo klasės, užtikrinant pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas arba sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla“, – buvo teigta ministerijos pareiškime žiniasklaidai.
Dar 2023-ųjų pabaigoje Vyriausybė atnaujino mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Buvo atsisakoma nuostatos, kad nuo 2026 m. visose gimnazijose turi būti bent dvi III gimnazijos klasės, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis, – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu.
Nuo 2024-ųjų mokslo metų, 1–10 klasėse mažiausiai galės būti aštuoni moksleiviai. Išimtys pagrindiniame ugdyme taikomos mokykloms tautinių mažumų kalbomis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, Neringos savivaldybėje – čia galės likti 1–7 mokinių klasės, valstybė dalinai finansuos 5–7 mokinių klases[5].
Reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta išimčių. 21 mokinys III gimnazijos klasėje gali būti miestų, kurie nėra savivaldybės centrai, kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklose, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklose.
Vis dėlto, nors ministerija ir teigia, kad siekiant išsaugoti ugdymo įstaigas bus pritaikyta nemažai išimčių, kai kurioms viešojoje erdvėje išplatintame sąraše įrašytoms mokykloms jau netrukus gresia permainos, o ateityje jų išlikimas gali dar labiau pakibti ant plauko.
Pavyzdžiui, nors skelbiama, kad Rietavo savivaldybės, Tverų gimnazijai uždarymas šiuo metu negresia, dabar dar turimo gimnazijos statuso jai išsaugoti tikrai nepavyks.
Kaip numatyta 2022 metais patvirtintame Rietavo savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2022–2026 metais bendrajame plane, ši įstaiga nuo 2025 metų turėtų tapti dešimtmete mokykla[6].
Tai reiškia, kad nuo šio rudens mokykla nebekomplektuos vienuoliktos bei dvyliktos klasių. Jau ir šiais mokslo metais šioje įstaigoje nėra suformuota dvylikta klasė, o vienuoliktokų, praėjusių metų rugsėjo pirmos dienos duomenimis, liko vos keturiolika.
Tokia situacija galioja ir kai kurioms kitoms sąraše minimoms gimnazijoms, o naikinamos klasės signalizuoja, kad netolimoje ateityje gali būti pradėtas kvestionuoti ir visos mokyklos egzistavimo poreikis.
Valstybines mokyklas keičia privačios ugdymo įstaigos
Tačiau sparčiai naikinant valstybinių mokyklų tinklą, o iš regiono vaikų atimant galimybę švietimą įgyti netoli namų, didesniuose šalies miestuose it ant mielių auga privačių ugdymo įstaigų pasiūla.
Iš tiesų, per dešimt metų privačių mokyklų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93, o bent kelios tokios mokyklos Lietuvoje atsidaro kasmet.
Kalbant tik apie valstybines mokslo įstaigas, 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 1118 jų, 2019-2020 m. – 1074, 2020-2021 m. – 990, 2021-2022 m. – 956, o 2022-2023 m. – 892 valstybinių švietimo įstaigų. Tai reiškia, kad nuo 2018-2019 mokslo metų, šalyje uždaryta net 226 valstybinės mokyklos. Palyginimui, galime išskirti, kad 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 86 privačios švietimo įstaigos, 2019-2020 m. jų buvo jau 94, 2020-2021 m. – 95, 2021-2022 m. – 107, 2022-2023 – taip pat 107.
Tai nulemia esamą situaciją, kai prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų, ekspertai mano, kad skaičius perlips 10 procentų.
2018-2019 m. valstybinėse mokyklose mokėsi 308 507 moksleiviai, 2019-2020 m. – 310 788, 2020-2021 m. – 310 677, 2021-2022 m. – 312 421, 2022-2023 m. – 322 558. Savo ruožtu privačiose mokyklose 2018-2019 m. mokėsi 13 837 mokiniai, 2019-2020 m. – 14 889, 2020-2021 m. – 16 345, 2021-2022 m. – 17 841, 2022-2023 m. – 22 002 moksleiviai.
