Tyrimas atskleidė skaidrumo trūkumus
Po Seimo Audito komiteto kreipimosi atliktas tyrimas atskleidė galimus pažeidimus LRT programų pirkimų viešinimo tvarkoje. Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra konstatavo, kad nacionalinis transliuotojas ne visais atvejais užtikrino pakankamą skaidrumą ir paragino ištaisyti nustatytus trūkumus.
Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad LRT, savo interneto svetainėje paskelbusi 2025 metų programų pirkimų, vykdytų neskelbiamos apklausos būdu, ataskaitą, neatskleidė informacijos apie fizinius asmenis, iš kurių buvo perkamos paslaugos. Be to, visiems šiems pirkimams buvo pateiktas vienodas paaiškinimas, kodėl tokie duomenys negali būti viešinami[1].
Prokuratūra pažymi, kad toks sprendimas buvo priimtas neatlikus kiekvieno pirkimo individualaus vertinimo. Tyrimo išvadose akcentuojama, jog prieš taikant duomenų neviešinimo išimtis turėjo būti įvertintos konkrečios kiekvieno sandorio aplinkybės, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp viešumo, pirkimų skaidrumo bei tiekėjų teisėtų interesų apsaugos.
Prokuratūra ragina ištaisyti pažeidimus
Pasak prokuratūros, teisės aktuose numatytos išimtys negali būti automatiškai taikomos visiems tiekėjams. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar iš tiesų egzistuoja pagrindas neviešinti konkrečios informacijos, todėl vienodas sprendimas visiems pirkimams neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, Generalinė prokuratūra paragino LRT pašalinti nustatytus pažeidimus. Nacionaliniam transliuotojui rekomenduota iš naujo įvertinti kiekvieną programų pirkimo atvejį, nustatyti individualias aplinkybes ir interneto svetainėje paskelbti patikslintą 2025 metų programų pirkimų ataskaitą.
Seimas patvirtino reikšmingus LRT valdymo pokyčius
Savo ruožtu birželio pradžioje Seimas galutinai priėmė LRT įstatymo pataisas, kuriomis iš esmės pertvarkomas visuomeninio transliuotojo valdymo modelis. Naujajame įstatyme pirmą kartą aiškiai apibrėžta LRT misija, numatyta steigti penkių narių valdybą, o LRT tarybos sudėtis didinama nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat Tarybos narių kadencija trumpinama nuo šešerių iki ketverių metų, įvedamas dviejų kadencijų limitas bei griežtesni reikalavimai kandidatams. Be to, bus steigiamas LRT tarybos biuras, kuris rūpinsis Tarybos veiklos organizavimu.
Pakeitimai palies ir LRT generalinio direktoriaus pareigas. Vadovas ir toliau bus renkamas viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai, tačiau tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatyme taip pat įtvirtinta nauja atleidimo tvarka – generalinis direktorius galės būti atleistas nepasibaigus kadencijai, jei nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Seimas nusprendė, kad šios nuostatos įsigalios iš karto, todėl jos bus taikomos ir dabartinei LRT vadovybei.
Seimo Audito komitetas suabejojo LRT pirkimų viešinimo praktika
Tuo tarpu dar balandį Seimo Audito komitetas atkreipė dėmesį į LRT sprendimą neviešinti fizinių asmenų, iš kurių buvo perkamos paslaugos, pavardžių. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad tokia praktika buvo taikoma ir 2025 metų pirkimų ataskaitoje, nors auditoriai rekomendavo užtikrinti didesnį viešumą.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat pabrėžė, kad teisės aktai nedraudžia viešinti tokių duomenų, jei tai daroma siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumą ir viešąjį interesą. Reaguodamas į situaciją, Audito komitetas paragino LRT peržiūrėti taikomą praktiką ir užtikrinti didesnį skaidrumą.
Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors LRT didžiąja dalimi pasiekia užsibrėžtus veiklos tikslus, didžiausi trūkumai išlieka viešųjų pirkimų srityje. Auditoriai nustatė, kad dalis programų pirkimų buvo vykdomi iš vieno tiekėjo, ne visada užtikrinant konkurenciją, o vidaus kontrolės mechanizmus rekomenduota stiprinti.
