LRT: R. Miliūtė laidą veda pagal kūrybinę sutartį
Kultūros ministerijos dėmesys – į vieną iš žinomiausių LRT politinių laidų. Šįryt paaiškėjo, kad nacionalinis transliuotojas sulaukė oficialios užklausos dėl žurnalistės Ritos Miliūtės vaidmens laidoje „Langas į valdžią“, o į ją sureagavo pati LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Anot jos, ministerijai buvo pateiktas aiškus atsakymas, kuriame išdėstyta tiek laidos atsiradimo logika, tiek jos vedėjos darbo pagrindas. LRT vadovė pabrėžė, kad „Langas į valdžią“ nėra atsitiktinis projektas – ši laida esą buvo atrinkta programų konkurse, todėl jos transliavimas remiasi skaidria ir konkurencinga tvarka, kuri yra įprasta visuomeninio transliuotojo praktika[1].
„Atsakau ministerijai – laida „Langas į valdžią“ yra laimėjusi Programų konkurse ir R. Miliūtė laidą veda programos kūrimo sutarties pagrindu.“ – savo feisbuko paskyroje paskelbė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ministerijai „užkliuvo“ LRT santykiai su žurnaliste
Tuo tarpu M. Garbačiauskaitės-Budrienės paviešintame Kultūros ministerijos kreipimesi nurodoma, kad institucija esą siekia išsiaiškinti žurnalistės Ritos Miliūtės santykius su LRT ir jos vaidmens pagrindą laidoje „Langas į valdžią“.
„Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos kultūros ministrei susilaukiant paklausimų dėl žurnalistės Ritos Miliūtės elgesio, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) interneto svetainėje nėra skelbiama atitinkama informacija, prašome Jūsų suteikti informaciją apie LRT darbo ar kitus sutartinius santykius su žurnaliste R. Miliūte, pažymint tokių sutartinių santykių pobūdį (darbo / autorinė / paslaugų sutartis ar kt.) ir galiojimą (galiojanti / pasibaigusi / nutraukta ar kt.).
Jei LRT tiesioginių sutartinių santykių su R. Miliūte neturi, prašome nurodyti informaciją, kokiu pagrindu žurnalistė R. Miliūtė veda LRT transliuojamą televizijos programą „Langas į valdžią“. – nurodoma Kultūros ministerijos kanclerio Luko Alsio atsiųstame rašte.
Aleknavičienė: opozicija trukdo diskusijoms dėl LRT įstatymo
Seimo Kultūros komitetui tęsiant LRT įstatymo pataisų svarstymą, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigia pasigendanti dalies parlamentarų konstruktyvaus darbo. Anot jos, nors komiteto vadovybė siekia užtikrinti dialogą ir skirtingų pozicijų derinimą, dalis Seimo narių esą apsunkina procesą, o opozicijos pasipriešinimas trukdo sklandžiai diskusijai[2].
„Man trūksta konstruktyvumo, kuomet sudaryta darbo grupė stengėsi įtraukti kuo daugiau narių, diskutuoti, bet matome ryškų opozicijos pasipriešinimą ir trukdymą tai diskusijai vykti“, – sakė V. Aleknavičienė.
Ministrė vis dėlto tikisi, kad parlamentarai galiausiai ras bendrą sprendimą ir pasieks kompromisą. Tuo metu komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas nurodo, kad svarstymui dar liko apie 80 parlamentarų pateiktų pasiūlymų, todėl kol kas nėra aišku, kada įstatymo pataisų nagrinėjimas komitete bus užbaigtas.
Skandale dėl galimai LSDP posėdį rašinėjusio rašiklio – E. Samoškaitės pavardė
Vilniaus rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą po to, kai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje buvo aptiktas galimai slapta garsą įrašinėjantis įrenginys, o įtarimų šešėlis krito ir ant LRT žurnalistų. Įtartinas daiktas – rašiklis su integruotu mikrofonu – buvo pastebėtas pačioje posėdžio pradžioje, nors dalyviai iš anksto buvo sutarę vengti bet kokių įrašymo priemonių ir net nesinešti mobiliųjų telefonų.
Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį dėl neteisėto techninių priemonių naudojimo informacijai rinkti, o jį kontroliuoja prokuratūra. Už tokio pobūdžio pažeidimus gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kol kas nėra nustatyta, kam priklausė įrenginys ir kas jį galėjo palikti, o partijos viduje keliamos versijos dar tikrinamos.
Situacija sukėlė platesnį rezonansą tiek politinėje, tiek žiniasklaidos erdvėje. LRT patvirtino bendradarbiaujanti su teisėsauga ir laikinai apribojo žurnalistės Eglės Samoškaitės veiklą – ji neveda laidos „Dienos tema“ ir nerašo su socialdemokratais susijusiomis temomis.
Skelbiama, kad ati žurnalistė kaltinimus neigia, teigdama, kad jokios įrašymo įrangos nepaliko, o jos narystė Žurnalistų profesionalų asociacijoje sustabdyta iki tyrimo pabaigos. Tuo metu politikai kelia klausimus dėl žodžio laisvės ribų ir viešojo intereso, o teisėsaugos institucijos turės nustatyti, ar tai buvo atsitiktinis incidentas, ar tyčinis bandymas rinkti informaciją uždarame politiniame susitikime.
