LRT sprendimas neviešinti dalies tiekėjų pavardžių sulaukė kritikos Seime
Seimo Audito komitete kilus diskusijai dėl nacionalinio transliuotojo veiklos skaidrumo, dėmesio centre atsidūrė LRT sprendimas neskelbti fizinių asmenų, iš kurių buvo įsigytos paslaugos, tapatybės. Parlamentarai ir institucijų atstovai suabejojo tokiu pasirinkimu, pabrėždami, kad tai gali prieštarauti viešumo ir atskaitomybės principams, kurie taikomi visuomeniniam transliuotojui.
Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad LRT pirkimų ataskaitose nėra pateikiama informacija apie fizinius asmenis – paslaugų teikėjus. Auditoriai rekomendavo šią praktiką koreguoti ir užtikrinti didesnį skaidrumą, tačiau rengdama 2025 metų ataskaitą LRT šių pastabų neįgyvendino[1].
Transliuotojas esą nusprendė neviešinti asmenų, iš kurių neskelbiamų apklausų būdu buvo įsigytos įvairios paslaugos – įskaitant programas, komentavimą ar analitinius turinius – argumentuodamas tai asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
Vis dėlto tokia interpretacija nesutapo su kitų atsakingų institucijų pozicija. Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžė, kad fizinių asmenų vardai ir pavardės, kai jie veikia kaip paslaugų teikėjai, nėra laikomi konfidencialia informacija, kuri turėtų būti slepiama. Prie šios pozicijos prisidėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, akcentavusi, kad teisės aktai nedraudžia viešinti tokių duomenų, jei tai daroma siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumą ir viešąjį interesą.
Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, Audito komitetas nusprendė pakartotinai kreiptis į LRT administraciją ir tarybą, ragindamas peržiūrėti taikomą praktiką. Parlamentarai pabrėžė, kad aiškesnis paslaugų tiekėjų duomenų atskleidimas yra svarbus siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą nacionaliniu transliuotoju.
Premjerė: Vyriausybė nesikiš į LRT turinį
Tuo tarpu ketvirtadienį po įvykusio Vyriausybės posėdžio premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Vyriausybė neketina kištis į LRT turinį, nors Seime vyksta diskusijos dėl įstatymo pataisų, numatančių galimybę visuomeniniam transliuotojui vykdyti Vyriausybės pavedimus per viešųjų paslaugų sutartis.
Pasak premjerės, Vyriausybės vaidmuo išliks ribotas ir apsiribos Valstybės kontrolės audito rekomendacijų įgyvendinimu, daugiausia dėmesio skiriant skaidresniam viešųjų lėšų naudojimui, aiškesniam veiklos planavimui ir pirkimų tvarkai.
Nors dalis politikų tikina, kad siūlomi pakeitimai nesusiję su LRT kontrolės perėmimu, viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar tokie sprendimai nesukurtų prielaidų politinei įtakai turiniui, o pats įstatymo projektas po pateikimo Seime dar bus svarstomas toliau.
Siūloma nauja transliuotojo valdymo struktūra
Vasario pabaigoje Seime buvo registruotas LRT įstatymo projektas, numatantis iš esmės pertvarkyti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį. Siūloma įsteigti naują kolegialų organą – Valdybą, kuri perimtų dalį sprendimų priėmimo funkcijų, o Tarybos vaidmuo būtų sustiprintas ir išplėstas.
Valdybą sudarytų penki profesionalūs nariai, skiriami penkerių metų kadencijai, jiems būtų taikomi aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai. Kartu planuojama didinti Tarybos narių skaičių, įtraukti daugiau visuomenės atstovų bei įsteigti Tarybos biurą, kuris užtikrintų realias priežiūros ir analizės galimybes.
Projektas taip pat numato griežtesnį generalinio direktoriaus atsakomybės reglamentavimą ir keičia finansinį modelį – siūloma atsisakyti komercinių pranešimų, paliekant tik visuomeninio pobūdžio turinį. Be to, pirmą kartą įstatyme būtų aiškiai įtvirtinta LRT misija bei išplėstos interesų konfliktų taisyklės.
Nors šie pokyčiai grindžiami Valstybės kontrolės audito rekomendacijomis ir europiniais standartais, jų poveikis LRT nepriklausomumui dar bus vertinamas, nes projektas kol kas yra svarstymo stadijoje.
Auditoriai: trūksta ilgalaikių tikslų ir skaidresnių pirkimų
Dar baigiantis 2025-iesiems Seime pristatyta Valstybės kontrolės audito ataskaita parodė, kad LRT iš esmės pasiekia užsibrėžtus veiklos rodiklius, tačiau trūksta ilgalaikių matavimo kriterijų ir aiškesnio strateginio planavimo.
Auditoriai pažymėjo, kad didžioji dalis tikslų įgyvendinama, tačiau nepakanka ilgalaikių rodiklių, leidžiančių vertinti pažangą, o taip pat rekomendavo gerinti turinio prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Kartu atkreiptas dėmesys į augančius resursus – tiek darbuotojų skaičių, tiek finansavimą, kuris didžiąja dalimi yra valstybės lėšos, todėl skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai išlieka itin aukšti.
Didžiausi iššūkiai audite siejami su viešaisiais pirkimais ir vidaus kontrolės sistema. Nustatyta, kad dalis programų pirkimų neatitiko teisės aktų, dažnai buvo pasirenkamas pirkimas iš vieno tiekėjo, o konkurencijos principai ne visada užtikrinami. Taip pat kritikuota autorinių sutarčių praktika, kai jos sudaromos ir su etatiniais darbuotojais, siūlant tokias sutartis riboti.
Nors nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, auditoriai pabrėžė būtinybę stiprinti pirkimų skaidrumą, aiškiau apibrėžti atsakomybes ir užtikrinti, kad veiklos modelis būtų ne tik efektyvus, bet ir atitiktų viešojo sektoriaus skaidrumo standartus.
