„Laisvo žodžio“ mitinge norintiems nebuvo leista net prieiti prie mikrofono
2025 m. gruodžio 9 d. Vilniuje įvykęs mitingas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ tapo viena didžiausių metų politinių akcijų – tačiau ne mažiau tapo ir kontraversiškiausia. Pasak policijos, proteste Vilniuje dalyvavo 10 000 žmonių.
Nors renginio pavadinimas skelbė kovą už žodžio laisvę, realybėje laisvas žodis buvo suteiktas tik iš anksto atrinktiems LRT, žurnalistų bendruomenės ir kultūros veikėjų atstovams. Tuo metu dalis visuomenės, ypač konservatyvaus sparno atstovai, patyrė, kad prie mikrofono neprileidžiama net simboliškai.[1]
Tai sukėlė natūralią reakciją: Kaip tai gali būti laisvo žodžio mitingas, jei kalbėti leidžiama tik vienai pusei? Organizatoriai teigia, kad jokiam politikui nebuvo leista kalbėti dėl noro išlaikyti tai pilitine akcija, o ne paversti politiniu mitingu ar agitacine kampanija.
LRT, Žurnalistų asociacija, Kultūros asamblėja, kiti organizatoriai aiškino, kad mitingas – ne politinis renginys, o žiniasklaidos gynybos akcija. Valdantieji buvo kritikuojami plakatuose, bet nekviečiami kalbėti. Opozicijos atstovai galėjo dalyvauti minioje, bet scenoje laiko negavo, nes tai neva galėjo paversti renginį partine agitacija jų labui.
Kas buvo pakviesti kalbėti: LRT vedėjai, žurnalistai ir žinomi kultūros žmonės
Edvardas Kubilius (LRT radijo žurnalistas). Mitingą atidaręs Kubilius kalbėjo emocingai, akcentuodamas, kad valdžia esą bando nusitaikyti į žiniasklaidą:
„Bet žinote, atsibodo, atsibodo kai kurie iš tų, kurie sėdi ten, atsibodo, kaip jiems negalioja įstatymai, negalioja teismų sprendimai, kai sako beleką, belekaip, šmeižia ir nejaučia jokios atsakomybės dėl savo žodžio.“
Nors mitingas buvo pristatytas kaip politinės įtakos kritiką vienijančios visuomenės akcija, jau iš pirmųjų sakinių tapo aišku: žodžio toną nustatė ne visos visuomenės, o konkrečios grupės naratyvas.[2]
Eglė Bučelytė (LRT televizijos žinių vedėja). Ji priminė sausio 13-osios istoriją ir rodė paraleles su dabartine valdžia:
„Dabar girdime politikų bandymus mums pasakyti, ką mes turime kalbėti, kaip mes turime kalbėti, bandyti pakeisti, bandyti mus valdyti. Mes sakome ne. (…) Nei vienas iš mūsų nenori, kad pasikartotų tai, ką išgyvenome prieš 35 ir daugiau metų.“
Birutė Davidonytė (Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė). Davidonytė kritikavo tiek valdžią, tiek Prezidentą:
„Mano valstybės prezidentas puošia Kalėdų eglutes ir patogiai tyli. Tyli, manau, ir todėl, kad ta tyla jam gali būti naudinga.“
Pasak jos prezidentas ir R. Žemaitaitis kartu su socialdemokratais „po truputėlį mažais žingsneliais bando užvaldyti mums visiems priklausantį visuomeninį transliuotoją“.
Tai buvo vieni aštriausių kaltinimų, tačiau būtent čia susidūrė mitingo paradoksas: politikai kaltinami tylėjimu, bet patiems politikams kalbėti neleidžiama.
Rita Miliūtė („Redakcija“). Miliūtė aiškiai siejo mitingą su valdžios bandymu kištis į LRT turinį ir pataisomis politikai siekia, kad visuomeninis transliuotojas juos rodytų „gražius ir protingus“.
„Geriausia prieš, po ir per „Panoramą“. Ir dar geriau, kad neklausinėtų, ar gali būti, kad Lietuvoje, laisvoje Lietuvoje būtų taip, kad politikai nurodinėtų žurnalistams, ką jiems daryti, ką rodyti, ko ne.“
Andrius Mamontovas (muzikantas). Mamontovo pasirodymas buvo emocinis kulminacinis taškas. Dainos „Atsibusk“ metu jis tiesiai rėžė Prezidentui:
„Ei, prezidente, ką tu planuoji? Ar tu mus myli? Ar ignoruoji? Mes juk tau davėme, Gitanai, žirgą ir kardą. Tik prisimink, Gitanai, savąjį vardą. Prezidente – atsibusk jau. (…) Atsipeikėk iš rusiško sapno.“
Mamontovo žinutė sulaukė daug aplodismentų, bet ir nemažai kritikos: konservatyviose diskusijose klausiama, kodėl muzikantui leidžiama politizuoti sceną, o kitiems – ne.[3]
Mitinge kalbėjo ir Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė, kuri savo pasisakyme akcentavo ne tik LRT, bet ir platesnį politinių procesų kontekstą. Ji perspėjo, kad populistiniai judėjimai neiškyla iš niekur, o tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra atsitiktinumas:
„Karai ir populistų iškilimas neprasideda staiga. Jie prasideda tada, kai visuomenė ir politikai, kurie dar galėtų sustabdyti pavojų, pernelyg ilgai nenori patikėti, kad grėsmė jau čia.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Nemuno aušros“ siūlymus įšaldytas LRT lėšas nukreipti saviems projektams regionuose — nuo darželių iki apžvalgos bokštų. Pasak jos: „Privalome neleisti išmainyti regioninės ir kultūros žiniasklaidos į apžvalgos bokštus ir asfaltus.“ Masteikaitės kalba buvo viena politiškiausių ir aiškiai nukreipta prieš valdančiųjų sprendimus, bet ji buvo įleista, nes atstovauja kultūros bendruomenei, o ne politinėms partijoms.
Į mitingą įsijungė ir tarptautinis balsas. „Reporterių be sienų“ Prahos biuro vadovas Pavolas Szalai kreipėsi į susirinkusiuosius per ekranus. Jo žinutė pabrėžė Lietuvos vietą pasaulio žiniasklaidos žemėlapyje:
„Lietuva yra retas teigiamas žiniasklaidos pavyzdys Vidurio ir Rytų Europoje. Pagal žodžio laisvės indeksą esate 14-i tarp 180 šalių.“
Tuo pačiu jis perspėjo, kad pasaulyje egzistuoja politinės jėgos, norinčios „importuoti Kremliaus metodus“ ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą transliuotojais: „Lietuvoje nėra žiniasklaidos persekiojimo kaip Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau yra politinių jėgų, norinčių silpninti visuomeninį transliuotoją.“
P. Szalai kalba tapo vienintele tarptautine žinute per visą mitingą – ir ji aiškiai palaikė LRT bei žurnalistų bendruomenę, tačiau, kaip ir visi kiti pasisakymai, neatspindėjo alternatyvių nuomonių.
Kas nebuvo prileisti prie mikrofono: konservatyvūs balsai, kritikai ir net Sąjūdžio žmonės
Nors mitingas buvo pristatomas kaip atviras ir skirtas visiems, ginantiems žodžio laisvę, realybėje prie mikrofono priartėti galėjo tik kruopščiai atrinkti kalbėtojai. Net ir tie, kurie į renginį atvyko palaikyti idėjos, tačiau turėjo kitokį politiškesnį ar kritiškesnį požiūrį, buvo palikti minioje.
Tarp susirinkusiųjų matytos konservatorių politikės Ingrida Šimonytė, Daiva Ulbinaitė, Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, taip pat Laurynas Kasčiūnas. Vis dėlto nė vienam iš jų nebuvo suteikta galimybė pasisakyti – jie liko stovėti minioje kaip eiliniai dalyviai.
Vienintelis bandymas į sceną patekti įvyko tuomet, kai europarlamentaras Petras Gražulis ir buvęs kultūros ministras I. Adomavičius priartėjo prie laiptelių, tačiau iškart buvo sustabdyti. Organizatoriai jiems mandagiai, bet aiškiai pasakė: „Politikams šioje scenoje ne vieta.“ Internete šis epizodas akimirksniu virto memu: „Laisvas žodis – bet tik pasirinktiems.“[4] Policija paaiškino situaciją ir juos išprašė, miniai toliau šūkaujant.
Dar griežčiau buvo pasielgta su tais, kurie būtų galėję pateikti kritinį požiūrį į pačią LRT ar žiniasklaidos lauką. Nepriklausomi žurnalistai, alternatyvių medijų atstovai, LRT kritikai – nė vienas jų nebuvo pakviestas, o kai kurie viešai komentavo, kad mitingas labiau priminė institucijos gynybos akciją, o ne diskusiją apie žodžio laisvę.
Situacija dar jautresnė pasirodė Sąjūdžio dalyviams ir buvusiems politiniams kaliniams. Socialiniuose tinkluose jie dalinosi žinute, kad jiems buvo atsakyta, jog „programoje nėra vietos“. Vienas iš jų lakoniškai, bet skaudžiai parašė: „Už laisvą žodį kovojome 1991-aisiais, bet šiandien mums neleido net prie mikrofono.“
Tokie liudijimai ypač stipriai surezonavo dešinės rinkėjų stovykloje, kurioje istorinė atmintis ir kova už laisvę tebėra esminiai politinio tapatumo elementai. Vienintelis atvejis, kai žodžio ribojimas daugeliui pasirodė suprantamas, buvo prorusiškų pažiūrų veikėjo Lauryno Ragelskio pasirodymas. Kai jis bandė surengti tiesioginę transliaciją iš minios, aplinkiniai jį „užblokavo“ skėčiais. Tačiau net ir šis epizodas iškėlė platesnį klausimą: kur tiksliai baigiasi bendras mitingo solidarumas ir prasideda selektyvi, nepageidaujamų balsų cenzūra?
Panašus scenarijus atsikartojo ir regionuose. Klaipėdoje, kur susirinko apie 300 žmonių, kalbėti buvo kviečiami tik jaunimo organizacijų atstovai. Liberalaus jaunimo pirmininkė Beatričė Patašiūtė miniai sakė:
„Gal ir nežinom, kas buvo cenzūra, bet laisvas žodis mums be galo svarbus.“ Tačiau prie mikrofono nebuvo pakviestas nė vienas vietos politikas, bendruomenės lyderis, kritiškesnis žurnalistas ar regioninės žiniasklaidos atstovas.
Visa tai galiausiai išryškino paradoksą, kurio niekas taip ir nebandė paneigti: mitinge už žodžio laisvę žodžio laisvė buvo ribojama. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – visur kalbėjo tik organizatorių atrinkti asmenys. Alternatyvios nuomonės nebuvo įleistos, opozicijai nebuvo suteiktas žodis, kritikai ir aktyvistai liko už borto.
Todėl po renginio socialiniuose tinkluose pradėjo plisti sakinys, kuris tapo neoficialiu mitingo reziume:
Laisvo žodžio mitingas, kuriame daugeliui neleista laisvai kalbėti. Tai ir yra didžiausia šio protesto pamoka – nors žmonės nuoširdžiai stojo ginti žodžio laisvės, pats renginys parodė, kad ši sąvoka Lietuvoje tampa selektyvi, priklausoma nuo to, kas ją apibrėžia. Ypač tai jaučia dešinieji, kurie šiame mitinge buvo matomi, bet negirdimi.
Tikrieji mitingo dalyvių balsai: „Kur tas laisvas žodis, jei neleidžiama laisvai pasisakyti?“
Nors į sceną buvo įleisti tik organizatorių atrinkti žurnalistai ir vieši asmenys, tikroji mitingo nuotaika atsiskleidė minioje. Būtent čia žmonės kalbėjo atviriau nei oficialūs kalbėtojai — kai kurie palaikė protestą, kiti jį kritikavo, o dalis bandė suprasti, kodėl žodžio laisvės klausimas apskritai virto politine akistata.
Įmonės vadovė Viktorija iš Klaipėdos atvyko į protestą sostinėje ir neslėpė nerimo: „Labai neramu stebėti, kas vyksta… atrodo, kad ne savo valstybėje pradedame gyventi.“ Ji tikėjosi, kad Seimas atsitrauks nuo pataisų: „Pirmiausia norėčiau, kad pakeitimus dėl LRT vadovo keitimo tiesiog atidėtų ir nebesvarstytų.“
Egidijus, mokytojas iš Vilniaus, sakė į mitingą atėjęs, nes mato pavojų LRT nepriklausomumui, bet kartu pripažino, kad nesupranta, kodėl valdantieji imasi reformų: „Man laisvas žodis yra, kai galiu pasakyti, galiu leisti kitam pasakyti, galiu diskutuoti. Nežinau, kam politikai imasi pokyčių – juk laisvas žodis Lietuvoje yra.“
Mindaugas, vilnietis, minioje sakė, kad proteste dalyvauja dėl istorijos pamokų: „Turime skaudžią patirtį iš savo artimųjų. Nenorėčiau, kad tai pasikartotų.“
Vilnietė Elena pridėjo, kad žodžio laisvė tiesiog negali būti paaukota dėl politinių sandorių: „Nesinorėtų, kad viskas kartotųsi. Atmintis yra gyva.“ 30 metų Viktorija iš Kauno, atrankų vadovė, sakė į mitingą atėjusi todėl, kad mato tiesioginę valdžios grėsmę laisvėms: „Dabartinė valdžia neturėtų taip politizuoti ir valdyti laisvo žodžio, LRT.“
Regionuose kalbėtojų buvo dar mažiau nei Vilniuje. Klaipėdoje prie mikrofono stojo tik jaunimas, o jų pasisakymai buvo kupini baimės, kad žodžio laisvė gali būti pažeidžiama net ir jiems augant laisvoje Lietuvoje. Tarp kauniečių nuotaikų tvyrojo ir įtarimas, kad protestas – labiau politinė akcija, nei nuoširdi pilietinė iniciatyva. Socialiniuose tinkluose dalyviai komentavo: „Kur tas jūsų laisvas žodis, jei neleidžiate niekam laisvai pasisakyti?“ Socialiniuose tinkluose yra net pasakymų, kad protestas virto „vienos institucijos gynybos šou“.[5]
Mitingas nebuvo vienalytis.
- Vieni dalyviai atėjo ginti LRT.
- Kiti – protestuoti prieš valdžią.
- Treti – stebėti situaciją ir suprasti, kas vyksta.
- O dalis – piktinosi, kad žodžio laisvės mitinge žodžio laisvė buvo ribojama.
Tai išryškino esminį paradoksą: protestas, skirtas laisvam žodžiui, pats tapo griežtai kontroliuojamos tribūnos renginiu.
Kokie Seimo planai dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos dabar?
Po protesto bangos dėl žiniasklaidos laisvės Seime svarstomos pataisos, kuriomis būtų lengvinamas LRT generalinio direktoriaus atleidimas, nėra sustabdytos – procesas tik pristabdytas ir perkeltas į „techninę pertrauką“. Parlamentarai ketina įtvirtinti, kad LRT taryba galėtų atleisti generalinį direktorių slaptu balsavimu, surinkus ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų. Toks sprendimas nebebūtų siejamas su viešojo intereso argumentu, t. y. tarybai nebereikėtų viešai pagrįsti, kodėl vadovui reiškiamas nepasitikėjimas.
Šiuo metu įstatymas nustato daug griežtesnę procedūrą:
- atleidimui būtina mažiausiai 2/3 tarybos narių balsų,
- balsavimas yra atviras,
- taryba privalo pagrįsti sprendimą viešuoju interesu.
Tai reiškia, kad siūloma tvarka būtų ne tik paprastesnė, bet ir mažiau skaidri. Žurnalistų bendruomenė, kelių profesinių organizacijų vardu, ragina Seimą visiškai atsisakyti šių pakeitimų. Jų vertinimu, pataisos:
- kelia grėsmę LRT nepriklausomumui,
- sudaro sąlygas politiniam spaudimui,
- yra „panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją“.
Peticiją dėl pataisų atmetimo jau pasirašė daugiau kaip 134 tūkst. žmonių.
Kritiką išreiškė ir tarptautinės žiniasklaidos laisvės organizacijos, pabrėždamos, kad tokių mechanizmų įvedimas prieštarauja europinei praktikai ir pažeidžia nepriklausomumo principą. Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė:
- pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti pataisų poveikio vertinimą.
- Kol VU nepateiks išvadų, projektas negalės būti svarstomas nei komitete, nei Seimo salėje.
Tai reiškia, kad svarstymai yra „įšaldyti“, tačiau jie nėra palaidoti. Seimo pirmininkas Juozas Olekas paskelbė, kad netrukus Seime bus registruotas naujas pataisų variantas.
