Taryba spręs dėl galimo pažeidimo
LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei artėja svarbus išbandymas – rugsėjo 22 dieną transliuotojo taryba spręs, ar dėl neviešintų paslaugų tiekėjų duomenų ji pažeidė savo pareigas. Nuo šio vertinimo priklausys ir tai, ar galimas pažeidimas bus pripažintas šiurkščiu, o tai gali turėti reikšmės tolesniam vadovės likimui poste.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigia, kad taryba, atlikdama priežiūros funkciją, privalo reaguoti į Generalinės prokuratūros nustatytas aplinkybes[1].
„Dabar ji yra pateikusi paaiškinimus, o mes svarstysime, kokios yra Generalinės prokuratūros nustatytų pažeidimų pasekmės ir kas už tai atsakingas“, – BNS sakė M. Jurkynas.
Pasak jo, galutinis vertinimas priklausys nuo tarybos narių diskusijos.
„Viskas išaiškės diskusijos metu, – teigė LRT tarybos pirmininkas. – Taryba, atliekanti priežiūros funkciją, negali nereaguoti į Generalinės prokuratūros nustatytą pažeidimą. Kitaip mes nevykdytume savo funkcijos.“
Klausimas bus svarstomas uždarame tarybos posėdyje.
Prokuratūra įžvelgė skaidrumo problemų
Klausimas dėl LRT vadovės atsakomybės kilo po Generalinės prokuratūros atlikto vertinimo. Prokurorai nustatė, kad LRT, skelbdama informaciją apie programų pirkimus, neatskleidė dalies fizinių asmenų, iš kurių buvo perkamos paslaugos, vardų ir pavardžių.
Prokuratūros vertinimu, tokia praktika neužtikrino pakankamo viešųjų lėšų naudojimo skaidrumo. Dėl to visuomenei buvo sunkiau sužinoti, kas gauna valstybės biudžeto lėšas, ir įvertinti galimas tiekėjų sąsajas su nacionaliniu transliuotoju.
Ginčas susijęs su informacija apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu vykdytus programų pirkimus. Prokuratūra konstatavo, kad dalies paslaugų tiekėjų duomenys ataskaitose nebuvo paviešinti.
Prokurorų nuomone, LRT neturėtų visiems fiziniams asmenims automatiškai taikyti vienodos neviešinimo taisyklės. Kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atskirai vertinama pusiausvyra tarp pirkimų skaidrumo, visuomenės teisės žinoti ir tiekėjų teisėtų interesų bei asmens duomenų apsaugos.
Prokuratūra situaciją vertino po Seimo Audito komiteto kreipimosi.
Advokatas: organizacijos klaida dar nereiškia vadovės kaltės
M. Garbačiauskaitės-Budrienės interesams atstovaujantis advokatas Tomas Bagdanskis teigia, kad prokuratūros nustatyti trūkumai LRT veikloje savaime neįrodo generalinės direktorės asmeninės atsakomybės.
„Organizacijos trūkumai nebūtinai yra vadovo trūkumai, nes LRT yra didelė organizacija ir joje yra deleguotos atsakomybės. Todėl atsakomybės perkėlimas automatiškai vadovui nėra galimas“, – BNS sakė T. Bagdanskis.
Pasak jo, tokio dydžio organizacijoje funkcijos ir atsakomybės paskirstytos skirtingiems darbuotojams bei padaliniams. Todėl prieš vertinant generalinės direktorės veiksmus turėtų būti nustatyta, kas konkrečiai priėmė sprendimus dėl tiekėjų duomenų neviešinimo.
Advokatas taip pat pabrėžia, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė dėl duomenų viešinimo konsultavosi su specialistais, o ankstesnei pozicijai dėl tiekėjų pavardžių neviešinimo buvo pritarusi ir pati LRT taryba.
T. Bagdanskis kelia klausimų ir dėl proceso terminų. Jo teigimu, taryba apie situaciją žinojo gerokai anksčiau, todėl gali būti svarbu įvertinti, ar nebuvo praleisti darbo teisėje numatyti terminai pažeidimui konstatuoti.
Advokato vertinimu, pats procesas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių generalinės direktorės reputacijai ir būti suvokiamas kaip spaudimas vadovei.
Sprendimas svarbus ir dėl pakeistos atleidimo tvarkos
Tarybos vertinimas įgauna papildomos reikšmės dėl šiemet pakeistos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pagal naujas nuostatas LRT vadovas gali būti atleistas, jeigu netinkamai vykdydamas įstatyme numatytas funkcijas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Sprendimui dėl generalinio direktoriaus atleidimo ir toliau reikia bent aštuonių iš 12 LRT tarybos narių balsų. Tačiau pagal pakeistą tvarką taryba gali pasirinkti, ar dėl atleidimo balsuoti viešai, ar slaptai.
Anksčiau galiojusios taisyklės numatė kitokį atleidimo pagrindą – LRT vadovas galėjo būti atleidžiamas dėl viešojo intereso pažeidimo, o balsavimas turėjo būti atviras.
Todėl rugsėjo 22-osios svarstymas bus svarbus pirmasis etapas: taryba turės nustatyti, ar pažeidimas apskritai buvo padarytas, kas už jį atsakingas ir kaip jis turėtų būti vertinamas.
