LRT vadovų atlyginimai – įspūdingi: virš 8 tūkst. eurų per mėnesį
Viešai finansuojamos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai pernai vėl pasididino atlyginimus. Aštuoniems aukščiausio lygio vadovams 2024 m. išmokėta per 781 tūkst. eurų pareiginės algos – tai 88 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Vidutiniškai vienas vadovas uždirbo 8 130 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o papildomai dar gavo priedų, premijų bei kompensacijų už atostogas.
Kartu ženkliai augo ir visų darbuotojų atlyginimai – 622 žmonių pareiginė alga vidutiniškai siekė 2 884 eurus, o kartu su priedais, priemokomis ir premijomis vienam darbuotojui teko dar apie 3 026 eurus per metus. Bendra pareiginio atlyginimo suma LRT praėjusiais metais viršijo 22,3 mln. eurų, kai tuo tarpu dar 2023-aisiais buvo kiek virš 17 mln. eurų[1]
2024 m. LRT aštuonių aukščiausio lygio vadovų atlyginimas siekė 8 063 eurus neatskaičius mokesčių, 63-ijų viduriniosios grandies vadovų – 3 966 eurus, 319-os kūrybinių darbuotojų – po 2 633, 275-ių specialistų – po 2 420 eurus.
Įdomu tai, kad LRT darbuotojai ir vadovai papildomai uždirba parduodami savo kūrybines paslaugas pačiai įstaigai. Pavyzdžiui, laidos „Labas rytas, Lietuva“ scenarijaus sukūrimą bei vedėjo vaidmens atlikimą buvo sumokėta 7 750 eurų, o už sporto reportažų ruošimą – net 18 tūkst. eurų.
Dar vienam darbuotojui už „Svarbią valandą“ buvo sumokėtas 5 520 eurų honoraras.
Kas konkrečiai šias paslaugas teikia – neatskleidžiama, nes sutartys sudaromos neskelbiamų derybų būdu.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad ataskaitoje dar 32 tūkst. eurų nurodomi kaip „kita“[2].
„Vieši auditai būtini“, – akcentavo politikas.
Auditas nereikalingas? LRT veikla pasitiki didžioji dalis visuomenės
Nepaisant visuomenės ir kai kurių politikų spaudimo atlikti vidaus auditą, LRT paskelbė 2024 metų veiklos ataskaitą, kurioje džiaugiasi augančiu visuomenės pasitikėjimu – 73 proc. gyventojų pasitiki nacionaliniu transliuotoju, o net 87 proc. mano, kad jis dirba profesionaliai.
Tarp svarbiausių metų pasiekimų – rinkiminių debatų organizavimas, kultūriniai ir sporto projektai bei rekordinis transliacijų kiekis iš Paryžiaus olimpinių ir parolimpinių žaidynių. Esą augo ir žiūrimumas, ir LRT socialinių tinklų auditorija, o portalas LRT.lt užėmė antrą vietą pagal internete praleistą laiką.
Tačiau LRT sėkmės fone vis garsiau kalbama apie nepriklausomumo grėsmes. Seimas atmetė siūlymą įstatymiškai įtvirtinti Valstybės kontrolės auditą, bet „Nemuno aušros“ inicijuotas nutarimas dėl audito vis dar svarstomas.
Visuomeninio transliuotojo žurnalistai išreiškė nerimą dėl vidinio politinio neutralumo patikrinimo – apie auditą esą sužinota jau jam vykstant, o aiškumo vis dar trūksta.
LRT ketina statyti „rūmus“ už 84 mln. eurų
O kol Lietuva suka galvą, iš kur rasti milijardus gynybai, LRT ruošiasi rekordinėms investicijoms – pranešė apie planus statyti naują būstinę, kurios vertė gali siekti net 84 mln. eurų. Modernus ir tvarus pastatas turėtų išspręsti dabartinių patalpų problemas – žiemą jose šalta, vasarą karšta, o sąskaitos už šildymą ir elektrą viršija 1,5 mln. eurų per metus.
Naujosios erdvės koncepciją „6 kiemai“ sukūrė žinomi Lietuvos architektai, o statybų pradžia numatoma ne anksčiau kaip 2027 metais. LRT žada, kad tai leis taupyti ateityje, gerinti darbo sąlygas bei stiprinti visuomeninio transliuotojo misiją.
Kuo dar užsiima visuomeninis transliuotojas už mokesčių mokėtojų pinigus?
To dar nebūtų gana, be rūmų ir gausių atlyginimų vadovams, LRT negaili lėšų ir savo turiniui. Žinoma, tas turinys gana subjektyviai suprantamas – vieni jį supranta, kiti – deja, nelabai.
Štai į naujus metus LRT žengė ne su solidžiu turiniu, o su skandalais, kurių epicentre atsidūrė pusnuogis interviu vonioje – žurnalistas Ignas Krupavičius ir jo kolegė Rimantė Kulvinskytė, apsupti putų, intymiai šnekučiavosi eteryje.
Praeityje taip pat nuskambėjęs ne vienas garsus atvejis, susijęs su palėbauti mėgstančiais transliuotojo darbuotojais, kurie be jokių skrupulų po taurės tauriojo gėrimo skubėdavę sėsti už vairo.
