Seime priimtos LRT įstatymo pataisos: trys valdančiosios daugumos atstovai balsavo prieš
Praūžus žurnalistų bendruomenės mitingui „Šalin rankas“ dėl Seime siūlomų įstatymo pataisų, palengvinančių LRT vadovo atleidimą, ketvirtadienį parlamente vyko ir balsavimas, parodęs, kokias „vėliavas“ iš tiesų šiuo metu neša parlamentarai.
Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą pasisakė 76 parlamentarai, prieš balsavo 50 ir nebuvo nei vieno susilaikiusio[1].
Visgi, kaip matyti nuotraukoje, prieš įstatymo pataisas daugiausiai balsavo opozicijai priklausantys parlamentarai, tačiau atsirado ir tokių, kurie net ir būdami pozicijoje pasisakė prieš. Tarp jų – ir visiems gerai atpažįstami veidai: buvęs „darbietis“, mišriai Seimo narių grupei priklausantys Viktoras Fiodorovas ir Artūras Zuokas bei socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Svarstyme nedalyvavo ir kai kurie opozicijos atstovai: konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Audronius Ažubalis, liberalai Arminas Lydeka bei Ričardas Juška, taip pat Viktoras Pranckietis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Zigmantas Balčytis, Giedrimas Jeglinskas, Linas Urmanavičius ir Rūta Miliūtė.
Balsavime nebuvo regėti ir kai kurie valdančiajai pozicijai priklausantys veidai, įskaitant socialdemokratę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Julių Sabatauską, Robertą Kauną bei Liną Balsį. Taip pat nebuvo ir „aušriečio“ Karolio Neimanto, LVŽS frakcijos nario Igno Vėgėlės.
Zuokas ir Fiodorovas nepalaikė valdančiųjų LRT įstatymo pataisos: pasiūlė griežtesnį vadovo atleidimo slenkstį
Kodėl priėmė tokį sprendimą savo socialinėse „Facebook“ paskyrose nepasisakė nei A. Zuokas, nei V. Fiodorovas, nei ta pati D. Šakalienė.
Visgi, V. Fiodorovas prieš keletą dienų savo paskyroje išreiškė palaikymą protesto „Šalin rankas“ dalyviams[2].
„Čia susirinko labai daug mano draugų, buvusių kolegų, kuriais tikrai neturiu pagrindo netikėti ar nepasitikėti. Ir tikrai juos palaikau.
Bėdų ir kitokių negandų yra visur ir visokių, bet akivaizdu, kad problemos sprendimo kelias pasirinktas neteisingai.“ – rašė parlamentaras.
Tuo tarpu pats A. Zuokas, panašu, taip pat nereiškė didelių simpatijų valdančiųjų siūlomam įstatymo projektui dėl palengvinto LRT vadovo atleidimo. Lapkričio pabaigoje jis įregistravo alternatyvų LRT įstatymo pasiūlymą, kuriuo siekiama išlaikyti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir apsaugoti jį nuo politinių manipuliacijų[3].
Zuoko siūlymu, LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei slapto balsavimo metu tam pritartų ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių, užtikrinant, kad sprendimai būtų pagrįsti argumentais, o ne emocijomis ar politiniu spaudimu.
Šis Zuoko siūlymas kontrastuoja su Remigijaus Žemaitaičio projektu, kuriame LRT vadovo atleidimui užtektų paprastos daugumos – pusės tarybos narių. Pasak Zuoko, aukštas balsų slenkstis yra būtinas, kad LRT išliktų tikrai nepriklausomas, o sprendimai dėl vadovo keitimo – atsakingi, skaidrūs ir suderinti su demokratinės santvarkos principais.
Socialdemokratai pasiūlė patobulintas pataisas
Tuo tarpu patys socialdemokratai trečiadienį pateikė naują LRT įstatymo pakeitimų projektą, kuriuo siekiama palengvinti generalinio direktoriaus atleidimą ir pagerinti LRT tarybos bei administracijos santykius[4].
Žurnalistų profesionalų asociacija projektą kritikuoja, teigdama, kad jis beveik nesiskiria nuo anksčiau „Nemuno aušros“ siūlytų pataisų: vis dar numatomas slaptas balsavimas atleidžiant direktorių ir sumažintas balsų skaičius, reikalingas šiam sprendimui priimti, kas gali kelti pavojų LRT nepriklausomybei ir skatinti politinę įtaką.
Pagal socialdemokratų siūlymą, LRT generalinį direktorių būtų galima atleisti slaptai balsuojant bent 7 iš 12 tarybos narių, jei jis nevykdo įstatyme numatytų funkcijų arba taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Dabartinė tvarka reikalauja 8 narių balsų, o „Nemuno aušra“ siūlė sumažinti iki 6.
Kritikai, įskaitant pačią LRT tarybą, teigia, kad sumažinta kartelė gali lemti politinę įtaką ir administracijos nestabilumą, o asociacija reikalauja, kad įstatymo projektas būtų svarstomas tik po diskusijų su žurnalistų bendruomene.
