Po nepasitikėjimo balsavimo – vadovybės permainos
Po viešų raginimų atsistatydinti ir dalies narių pareikšto nepasitikėjimo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis buvo atšauktas iš pareigų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė neeilinės konferencijos dalyviai.
Už J. Staselio atšaukimą balsavo 16 konferencijos narių, prieštaraujančių nebuvo, o trys susilaikė. Dar du dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir pats J. Staselis[1].
Kartu buvo priimti ir kiti svarbūs sprendimai. Asociacijos tarybos pirmininku paskirtas Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovas Arturas Jevdokimovas. Jis vadovaus LMKA tarybai – kolegialiam organizacijos valdymo organui.
Naujojo asociacijos prezidento rinkimai numatyti liepos 15 dieną. Tuomet planuojama surengti dar vieną neeilinę konferenciją, kurios metu paaiškės, kas perims organizacijos vairą.
Konfliktas dėl J. Staselio veiksmų brendo kelis mėnesius
Sprendimas atšaukti J. Staselį priimtas po užsitęsusių nesutarimų asociacijos viduje. Dar balandžio pabaigoje vykusioje konferencijoje LMKA nariai išreiškė nepasitikėjimą tuometiniu prezidentu. Pats J. Staselis anksčiau teigė įžvelgiantis galimą politinę įtaką ir yra pareiškęs, kad naujuose prezidento rinkimuose nebedalyvaus.
Įtampa organizacijoje išaugo po praėjusių metų pabaigoje paviešinto J. Staselio laiško LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei. Laiške buvo keliami klausimai dėl protesto akcijos „Šalin rankas“ pranešimų ir tylos minučių transliavimo visuomeninio transliuotojo eteryje.
Po šios istorijos dalis asociacijai priklausančių organizacijų viešai atsiribojo nuo J. Staselio pozicijos. Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos literatūros vertėjų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos ragino jį pasitraukti iš pareigų, o kai kurios organizacijos buvo paskelbusios apie narystės asociacijoje sustabdymą iki pasikeis jos vadovybė.
LMKA vienija 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų, atstovaujančių įvairioms meno sritims Lietuvoje.
Pasirodė informacija ir apie asmeninius grasinimus dėl LRT
Šių metų pradžioje, pačiame protestų „Šalin rankas“ įkarštyje, LRT tarybos Turinio komiteto pirmininkas J. Staselis atsidūrė viešų diskusijų centre po to, kai LRT vadovybei pateikė klausimus dėl šios iniciatyvos transliacijų eteryje.
Jo kreipimasis sukėlė dalies visuomenės ir kultūros bendruomenės nepasitenkinimą, pasigirdo raginimų trauktis iš Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Pats J. Staselis tikino, kad veikė ne savo iniciatyva, o vykdydamas LRT tarybos priežiūros funkcijas.
Įtampai dar labiau augant, J. Staselis teigė susidūręs ir su asmeniniais išpuoliais – Vilniaus centre du kartus buvo užkalbintas agresyviai nusiteikusių praeivių. Pasak jo, vienas nepažįstamasis tiesiogiai grasino fiziniu smurtu, o kitas viešai užsipuolė dėl jo pareiškimų apie spaudimą LRT tarybos nariams.
Tapo ne(be)patogiu?
Tuo tarpu pernai metų gruodį J. Staselis kreipėsi į visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, prašydamas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis su šia iniciatyva susiję pranešimai buvo transliuojami LRT eteryje. Tarybos narys siekė išsiaiškinti, kas priėmė sprendimą dėl jų rodymo, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo daroma ir ar šių pranešimų kūrimui buvo naudojami LRT finansiniai bei techniniai ištekliai.
J. Staselis taip pat kėlė klausimus dėl galimos reputacinės rizikos, interesų konfliktų ir tarybos informavimo apie iniciatyvos viešinimą. Tuo metu visuomenėje ir žiniasklaidos bendruomenėje vyko diskusijos dėl Seime svarstytų LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimų, kuriuos kritikai vertino kaip galinčius susilpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
