Katedros aikštėje protestuoti susirinko keli tūkstančiai žmonių, o minia netrukus išsiplėtė ir už aikštės ribų
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje prasidėjo protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“, kurį organizuoja Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja. Renginys sutraukė gausų būrį žmonių – policijos duomenimis, pradžioje jų buvo apie 2–3 tūkstančius, tačiau minia greitai išaugo ir nebetilpo aikštėje.
Protesto pradžia buvo pažymėta simboliškai – skambėjo M. K. Čiurlionio „Jūra“, žmonės rinkosi su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, įvairiais plakatais. Atmosfera, pasak vietoje buvusių žurnalistų, buvo taiki, o dalyviai nusiteikę ramiai, nors žinutės – aiškiai politinės.
Organizatoriai savo kvietime teigė, kad protestas yra reakcija į planuojamas LRT įstatymo pataisas, kurios, jų ir dalies ekspertų vertinimu, gali riboti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Renginio aprašyme taip pat buvo lyginama situacija su protestais Vengrijoje, akcentuojant, kad masiškumas gali turėti realų poveikį politiniams sprendimams.
Tai jau ne pirmas toks protestas – organizatoriai patvirtino, kad ši akcija yra šeštoji, skirta ginti žodžio laisvę Lietuvoje.
Proteste skambėjo kritika valdžiai, o minia siuntė žinutę prezidentui
Protesto metu netrūko politinių pasisakymų ir kritikos valdantiesiems. Viena iš iniciatorių, žurnalistė Birutė Davidonytė, teigė, kad kol kas nėra aiškių ženklų, jog politikai atsitrauks nuo kritikuojamų LRT įstatymo nuostatų.
„Bet šiandien atsipalaiduoti negalime, kova dar nelaimėta. Šiandien tikrai nežinome, ar socialdemokratai tikrai atsitrauks nuo laisvą žodį varžančių LRT įstatymo pataisų“, – sakė ji.
Renginio metu protesto dalyviai taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Skanduotė „Gėda! Gėda! Gėda!“ nuaidėjo netoli Prezidentūros, o pavieniai dalyviai reiškė ir aštresnes politines pozicijas.
Istorikas Antanas Terleckas savo kalboje kritikavo valdančiuosius, teigdamas, kad jų veiksmai neturi aiškaus pagrindo. Tuo metu aktorius Paulius Markevičius kalbėjo apie pilietinę atsakomybę ir asmeninę motyvaciją dalyvauti proteste, pabrėždamas, kad jam svarbu reaguoti į tai, kas vyksta valstybėje.
Dalis visuomenės abejoja protesto tikslais ir jį sieja su LRT vadovybės klausimu
Nors protesto organizatoriai akcentuoja žodžio laisvės temą, viešojoje erdvėje girdėti ir kitokia pozicija. Dalis visuomenės bei komentatorių kelia klausimą, ar protestas iš tiesų susijęs tik su žodžio laisve, ar labiau su konkrečiais sprendimais dėl LRT valdymo ir vadovybės.
Ši kritika dažniausiai siejama su diskusijomis dėl LRT įstatymo pakeitimų, kurie, pasak skeptikų, gali būti interpretuojami ne tik kaip grėsmė nepriklausomumui, bet ir kaip politinis procesas, susijęs su vadovybės atsakomybės klausimais. Tokį požiūrį galima rasti tiek socialiniuose tinkluose, tiek viešuose komentaruose.
Tuo metu protesto organizatoriai tvirtina, kad pagrindinis tikslas išlieka tas pats – apginti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir užtikrinti, kad politiniai sprendimai nedarytų įtakos žurnalistikos turiniui.
Atskiros proteste dalyvavusių žmonių nuomonės taip pat išsiskyrė – vieni teigė atvykę ginti principų, kiti pripažino, kad atėjo iš smalsumo ar dėl bendros atmosferos.
